Radiatoriai tokie karšti, kad prie jų sunku ilgiau išlaikyti ranką, tačiau kambaryje vis tiek norisi apsivilkti megztinį ar susisupti į pledą. Tokia situacija šildymo sezono metu pažįstama ne vienam daugiabučio gyventojui. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šildymo sistema veikia puikiai, tikroji problema gali slypėti visai kitur. Specialistų taikomi pastatų šiluminės būklės vertinimo principai rodo, kad vien karštas radiatorius dar negarantuoja komfortiškos temperatūros namuose.
Prasidėjus šaltesniems orams, gyventojai dažnai pastebi keistą reiškinį: radiatoriai šyla intensyviai, tačiau kambario temperatūra kyla labai lėtai arba apskritai išlieka žema.
Kartais atrodo, kad kuo stipriau šildoma, tuo daugiau pinigų tenka mokėti, tačiau norimo rezultato vis tiek nėra.
Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių – nuo nesandarių langų iki netinkamo šilumos paskirstymo ar pastato konstrukcijų problemų.
Svarbiausia suprasti vieną dalyką: radiatoriaus temperatūra ir kambario temperatūra nėra tas pats.
Karštas radiatorius dar nereiškia, kad kambarys bus šiltas
Radiatorius perduoda šilumą aplinkiniam orui ir patalpos paviršiams. Tačiau tuo pat metu kambarys nuolat praranda šilumą per sienas, langus, grindis, lubas ir dėl oro apykaitos.
Jeigu šilumos nuostoliai didesni nei radiatorius pajėgia kompensuoti, kambarys gali išlikti vėsus net tada, kai šildymo prietaisas yra labai karštas.
Pavyzdžiui, senesniame daugiabutyje su neapšiltintomis išorinėmis sienomis šilumos poreikis gali būti gerokai didesnis nei panašaus dydžio renovuotame bute.
Todėl svarbu vertinti ne vien radiatoriaus karštumą, bet ir viso būsto būklę.
1. Nesandarūs langai ir durys – šiluma gali išeiti greičiau, nei spėja pasklisti
Viena pirmųjų vietų, kurią verta patikrinti, yra langai.
Net ir nedideli nesandarumai gali lemti šalto lauko oro patekimą į patalpą.
Ypač dažnai problema išryškėja vėjuotomis dienomis, kai pro nesandarias vietas oras skverbiasi intensyviau.
Gyventojai kartais pastebi, kad prie radiatoriaus šilta, tačiau vos atsitraukus arčiau lango jaučiamas nemalonus šaltis.
Tokiu atveju verta apžiūrėti langų tarpines, rėmus ir varstymo mechanizmus.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad langų rasojimas savaime dar neįrodo jų nesandarumo. Jį gali lemti ir per didelė patalpų drėgmė bei nepakankamas vėdinimas.
Ką daryti? Pastebėjus skersvėjį, patikrinti sandarinimo elementus ir prireikus kreiptis į langų priežiūros specialistą.
2. Radiatorių užstoja baldai arba ilgos užuolaidos
Dar viena gana dažna problema – netinkamas baldų išdėstymas.
Radiatoriai paprastai šildo patalpą perduodami šilumą orui ir aplinkiniams paviršiams.
Jeigu priešais radiatorių stovi didelė sofa, spinta ar kitas baldas, šilumos sklidimas gali būti apribotas.
Panašiai veikia ir storos užuolaidos, visiškai uždengiančios radiatorių.
Tokiu atveju šiluma gali kauptis prie lango ar už baldo, o likusioje kambario dalyje temperatūra kyla lėčiau.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į radiatorius, kurie įrengti po palangėmis.
Jeigu juos uždengia ilgos užuolaidos, šilto oro judėjimas gali būti apsunkintas.
Paprastas sprendimas: atitraukti baldus nuo radiatoriaus ir pasirūpinti, kad šiltas oras galėtų laisviau cirkuliuoti.
3. Šaltos išorinės sienos ir neapšiltintos konstrukcijos
Kartais radiatoriai veikia tinkamai, langai sandarūs, tačiau kambaryje vis tiek jaučiamas šaltis.
Tokiu atveju problema gali būti susijusi su pastato konstrukcijomis.
Neapšiltintos išorinės sienos, šalčio tiltai, prastai izoliuotos perdangos ar grindys virš nešildomo rūsio gali lemti didelius šilumos nuostolius.
Be to, žmogaus šiluminį komfortą lemia ne tik oro temperatūra, bet ir aplinkinių paviršių temperatūra.
Jeigu kambario oras siekia 20 °C, tačiau išorinė siena labai šalta, šalia jos sėdinčiam žmogui gali būti nejauku.
Tai susiję su šilumos mainais tarp žmogaus kūno ir šaltesnių aplinkinių paviršių.
Tokios problemos dažniau pasitaiko kampiniuose butuose, viršutiniuose aukštuose ir patalpose virš nešildomų erdvių.
Jeigu įtariami dideli šilumos nuostoliai, gali būti naudinga profesionali pastato termovizinė apžiūra, atliekama tinkamomis temperatūros sąlygomis.
4. Šildymo sistema gali būti netinkamai subalansuota
Dar viena galima priežastis – netinkamas šilumos paskirstymas pastato šildymo sistemoje.
Daugiabučiuose šildymo sistema dažnai yra bendra, todėl jos veikimas priklauso ne tik nuo konkretaus buto radiatorių.
Jeigu sistema netinkamai subalansuota, vienose patalpose gali būti per karšta, o kitose – per šalta.
Net ir tada, kai radiatorius atrodo karštas, jo perduodamos šilumos gali nepakakti konkrečios patalpos šilumos nuostoliams kompensuoti.
Svarbu įvertinti ir tai, ar radiatorius tinkamai parinktas pagal kambario dydį bei šilumos poreikį.
Savavališkai reguliuoti daugiabučio šildymo sistemos ar keisti radiatorių nerekomenduojama.
Tokie veiksmai gali paveikti ir kitų butų šildymą.
Jeigu problema kartojasi, verta kreiptis į namo administratorių arba šildymo sistemos prižiūrėtoją ir paprašyti patikrinti jos veikimą.
5. Temperatūrą matuojate netinkamoje vietoje
Kartais gyventojai apie kambario temperatūrą sprendžia tik pagal pojūtį arba termometrą, pastatytą šalia lango.
Tačiau tokie matavimai ne visada tiksliai parodo bendrą patalpos temperatūrą.
Termometras, esantis prie šaltos išorinės sienos, tiesioginiuose saulės spinduliuose ar virš radiatoriaus, gali rodyti kitokią temperatūrą nei likusioje kambario dalyje.
Norint įvertinti situaciją, verta temperatūrą matuoti keliose vietose, vengiant tiesioginės šildymo prietaisų, saulės ir skersvėjų įtakos.
Taip pat naudinga stebėti, kaip temperatūra keičiasi ryte, dieną ir vakare.
Jeigu skirtingose kambario vietose temperatūra smarkiai skiriasi, tai gali padėti nustatyti netolygios šilumos sklaidos ar šilumos nuostolių problemą.
Kokia temperatūra namuose turėtų būti?
Lietuvoje gyvenamųjų patalpų mikroklimatui taikomi higienos normų reikalavimai.
Pagal Lietuvos higienos normą HN 42:2009, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų oro temperatūros ribinės vertės yra 18–22 °C.
Vis dėlto šiluminis komfortas yra individualus. Vienam žmogui 19 °C gali būti visiškai pakankama temperatūra, o kitam tokiomis sąlygomis gali būti vėsu.
Svarbu ir tai, kad komfortą lemia ne tik oro temperatūra, bet ir oro judėjimas, santykinė drėgmė bei aplinkinių paviršių temperatūra.
Jeigu kambaryje nuolat nepavyksta pasiekti normose nustatytos temperatūros, reikėtų apie tai informuoti namo administratorių ar šildymo sistemos prižiūrėtoją.
Ar dėl šios problemos gali didėti šildymo sąskaitos?
Taip, dideli šilumos nuostoliai gali didinti energijos poreikį patalpoms šildyti.
Tačiau galutinė sąskaita priklauso nuo pastato šilumos apskaitos, taikomo paskirstymo metodo, šilumos kainos ir kitų aplinkybių.
Pavyzdžiui, jeigu pastatas praranda daug šilumos per neapšiltintas konstrukcijas, jam paprastai reikia daugiau energijos norimai vidaus temperatūrai palaikyti.
Daugiabučiuose, kuriuose nėra individualios šilumos apskaitos, vieno buto gyventojo veiksmai nebūtinai tiesiogiai ir proporcingai pakeičia jo asmeninę sąskaitą.
Todėl reikėtų vengti pažadų, kad vien atitraukus sofą nuo radiatoriaus šildymo išlaidos iš karto sumažės konkrečiu procentu.
Tokie pakeitimai pirmiausia gali pagerinti šilumos pasiskirstymą ir komfortą.
Ką galima patikrinti jau šiandien?
Jeigu radiatoriai karšti, o namuose vis tiek šalta, pradėkite nuo kelių paprastų veiksmų:
- Pamatuokite kambario temperatūrą tinkamoje vietoje.
- Patikrinkite, ar pro langus ir duris nesklinda šaltas oras.
- Įsitikinkite, kad radiatorių neužstoja baldai ir užuolaidos.
- Atkreipkite dėmesį į šaltas sienas, grindis ir kampus.
- Jeigu problema kartojasi, kreipkitės į namo administratorių dėl šildymo sistemos patikrinimo.
Jeigu įmanoma, užsirašykite temperatūros rodmenis skirtingu paros metu. Tokia informacija gali būti naudinga aiškinantis problemos priežastį.
Svarbiausia – ieškoti ne karštesnio radiatoriaus, o šilumos nuostolių priežasties
Karštas radiatorius dar nėra įrodymas, kad būstas šildomas efektyviai.
Jeigu šiluma greitai prarandama per nesandarias konstrukcijas arba negali tinkamai pasklisti po patalpą, net intensyviai veikiantis šildymas gali neužtikrinti norimo komforto.
Todėl pirmiausia verta išsiaiškinti, kur dingsta šiluma, o ne automatiškai siekti dar labiau padidinti radiatorių temperatūrą.
Kartais pakanka paprastų pakeitimų, tačiau kitais atvejais gali prireikti pastato šildymo sistemos patikrinimo ar didesnių energinio efektyvumo sprendimų.
Laiku pastebėta problema gali padėti ne tik pagerinti gyvenimo sąlygas, bet ir išvengti nereikalingų šilumos nuostolių ateityje.
