Atėjus šildymo sezonui daugelis gyventojų ieško būdų, kaip sumažinti sąskaitas neprarandant komforto. Vieni nakčiai prisuka radiatorius, kiti palieka juos veikti taip pat, kaip dieną. Tačiau ar sumažinus temperatūrą miegamajame iš tiesų galima sutaupyti? Atsakymas priklauso ne tik nuo radiatoriaus nustatymų, bet ir nuo būsto šildymo sistemos, šilumos apskaitos bei paties pastato būklės.
Šildymo išlaidos šaltuoju metų laiku sudaro nemažą dalį daugelio Lietuvos namų ūkių biudžeto. Todėl net ir nedideli įpročių pakeitimai gali atrodyti patrauklūs.
Vienas dažniausių patarimų – prieš miegą sumažinti radiatorių temperatūrą, o ryte ją vėl padidinti.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo logiška: jeigu naktį patalpos šildomos mažiau, turėtų būti sunaudojama mažiau energijos.
Tačiau praktikoje situacija kiek sudėtingesnė.
Ypač daugiabučiuose, kur šilumos suvartojimas ir išlaidos ne visada tiesiogiai priklauso nuo vieno radiatoriaus nustatymo.
Kodėl sumažinus temperatūrą galima sutaupyti?
Pagrindinis principas gana paprastas: kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp patalpos ir lauko, tuo intensyviau pastatas paprastai praranda šilumą.
Pavyzdžiui, jeigu lauke yra 0 °C, o kambaryje palaikoma 22 °C temperatūra, šilumos nuostoliai bus didesni nei palaikant 19 °C, kai visos kitos sąlygos vienodos.
Sumažinus vidaus temperatūrą, sumažėja ir šilumos srautas per sienas, langus bei kitas konstrukcijas.
Tai reiškia, kad šildymo sistemai gali reikėti mažiau energijos.
Tačiau svarbu suprasti vieną dalyką: sutaupymas priklauso nuo to, kiek laiko patalpoje išlieka žemesnė temperatūra.
Jeigu kambarys vėsta labai lėtai, per vieną naktį faktinis temperatūros sumažėjimas gali būti nedidelis.
Todėl ir energijos sutaupymas gali būti menkas.
1. Kada radiatorių prisukimas naktį iš tiesų naudingas?
Didžiausia tikimybė sumažinti energijos suvartojimą yra tuomet, kai būste galima individualiai valdyti šildymą, o sunaudota energija tinkamai apskaitoma.
Pavyzdžiui, individualiai šildomame name, kuriame naudojamas dujinis katilas, tinkamai nustatytas naktinis temperatūros sumažinimas gali sumažinti bendrą šilumos poreikį.
Panašus principas gali veikti ir butuose, kuriuose yra individuali šilumos apskaita bei tinkamai veikiantys termostatiniai ventiliai.
Vis dėlto svarbu atsižvelgti į šildymo sistemos tipą.
Šilumos siurbliams, ypač naudojamiems su žematemperatūrėmis grindinio šildymo sistemomis, dideli ir dažni temperatūros pokyčiai gali būti neefektyvūs.
Kai kuriuose įrenginiuose intensyvus patalpų pašildymas ryte gali sumažinti sistemos efektyvumą arba įjungti papildomą elektrinį šildymą.
Todėl tokiais atvejais dažnai geriau palaikyti pastovesnę temperatūrą arba naudoti nedidelį naktinį sumažinimą pagal gamintojo rekomendacijas.
2. Kodėl daugiabučiuose sutaupymas gali būti beveik nepastebimas?
Daugiabučiuose šildymo sąskaitų apskaičiavimas priklauso nuo pastato šilumos apskaitos ir taikomo paskirstymo metodo.
Kai kuriuose senesniuose namuose šilumos energija apskaitoma bendru namo skaitikliu, o išlaidos paskirstomos butams pagal nustatytą metodiką.
Tokiu atveju vieno gyventojo radiatoriaus prisukimas nebūtinai tiesiogiai sumažins jo asmeninę sąskaitą.
Net jeigu butas sunaudos šiek tiek mažiau šilumos, mokėtina suma gali priklausyti nuo bendro namo suvartojimo ir paskirstymo taisyklių.
Kita situacija yra modernizuotuose daugiabučiuose, kuriuose įrengta individuali šilumos apskaita arba šilumos dalikliai.
Tačiau ir tokiose sistemose sąskaita nebūtinai priklauso vien nuo konkretaus radiatoriaus šilumos atidavimo.
Dalis išlaidų gali būti paskirstoma pagal bendras pastato reikmes ar kitus nustatytus kriterijus.
Todėl prieš tikintis pastebimo sutaupymo verta išsiaiškinti, kaip būtent jūsų name skaičiuojami mokesčiai už šildymą.
3. Ar ryte radiatoriams nereikės sunaudoti dar daugiau energijos?
Tai vienas dažniausių klausimų.
Kai naktį temperatūra sumažinama, ryte šildymo sistemai tenka vėl sušildyti patalpų orą, sienas, grindis ir kitus paviršius.
Dėl to tam tikrą laiką energijos poreikis gali būti didesnis nei palaikant pastovią temperatūrą.
Tačiau tai savaime nereiškia, kad visas per naktį sutaupytas energijos kiekis bus prarastas.
Įprastose radiatorinėse šildymo sistemose žemesnė patalpų temperatūra sumažina šilumos nuostolius tuo laikotarpiu, kai patalpa vėsesnė.
Ryte sunaudojama energija daugiausia atkuria ankstesnę temperatūrą.
Vis dėlto galutinis rezultatas priklauso nuo šildymo sistemos efektyvumo, pastato šiluminės inercijos ir valdymo būdo.
Jeigu įrenginys pašildymo metu pradeda veikti mažiau efektyviai, realus finansinis sutaupymas gali būti mažesnis.
Todėl svarbu vertinti ne tik temperatūros pokytį, bet ir visos sistemos darbą.
4. Kiek laipsnių verta sumažinti temperatūrą naktį?
Vieno visiems būstams tinkamo skaičiaus nėra.
Jeigu dieną palaikoma 21 °C temperatūra, galima išbandyti nedidelį sumažinimą iki 19–20 °C, jeigu tai komfortiška gyventojams ir leidžia šildymo sistemos valdymas.
Svarbiausia vengti pernelyg didelių temperatūros svyravimų.
Lietuvoje pagal higienos normą HN 42:2009 šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų oro temperatūros ribinės vertės yra 18–22 °C.
Todėl gyvenamosiose patalpose nereikėtų sąmoningai palaikyti pernelyg žemos temperatūros vien siekiant sumažinti išlaidas.
Taip pat reikia įvertinti konkrečių gyventojų poreikius.
Mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems sveikatos problemų gali reikėti šiltesnės aplinkos.
Jeigu naktį pradeda kauptis kondensatas, rasoja langai ar drėksta sienos, verta įvertinti ne tik temperatūrą, bet ir patalpų vėdinimą bei drėgmę.
5. Termostatinė galvutė neveikia taip, kaip daugelis įsivaizduoja
Ant radiatorių dažnai įrengiamos termostatinės galvutės su skaičiais nuo 1 iki 5.
Kai kurie gyventojai mano, kad skaičius 5 reiškia greičiausią kambario sušildymą, o 2 – perpus mažesnį radiatoriaus galingumą.
Tačiau įprasta termostatinė galvutė reguliuoja šilumnešio srautą pagal aplinkos temperatūrą ir pasirinktą nustatymą.
Kai patalpoje pasiekiama nustatyta temperatūra, vožtuvas pradeda riboti šilumos srautą.
Todėl pasukus galvutę iki didžiausio skaičiaus radiatorius nebūtinai sušildys kambarį greičiau.
Dažniausiai tiesiog pasirenkama aukštesnė siekiama temperatūra.
Svarbu ir tai, kad skirtingų gamintojų termostatinių galvučių skaičiai gali atitikti nevienodas temperatūras.
Todėl verta pasitikrinti konkretaus įrenginio instrukciją.
6. Kada radiatorių geriau neprisukti?
Yra situacijų, kai naktinis temperatūros mažinimas gali sukelti daugiau nepatogumų nei naudos.
Pirmiausia – jeigu būste jau ir taip vėsu.
Jeigu kambario temperatūra vos siekia 18 °C, papildomas jos mažinimas gali pabloginti komfortą ir sudaryti nepalankias sąlygas jautresniems gyventojams.
Atsargumo reikia ir namuose, kuriuose kaupiasi drėgmė arba pastebimi pelėsio požymiai.
Sumažinus temperatūrą, santykinė oro drėgmė gali padidėti, o šaltesnių paviršių vietose gali lengviau susidaryti kondensatas.
Taip pat nereikėtų savavališkai užsukti bendros daugiabučio šildymo sistemos stovų ar kitų techninių vožtuvų, kurie nėra skirti individualiam kambario temperatūros reguliavimui.
Tokie veiksmai gali sutrikdyti šildymą ir kituose butuose.
Kaip patikrinti, ar naktinis temperatūros mažinimas jums naudingas?
Geriausia remtis ne vien pojūčiais, o realiais duomenimis.
Jeigu turite individualią šilumos apskaitą, galima palyginti kelis panašaus šaltumo laikotarpius, kai naudojami skirtingi temperatūros nustatymai.
Pavyzdžiui, vieną laikotarpį palaikykite pastovią temperatūrą, o kitą išbandykite nedidelį naktinį sumažinimą.
Svarbu atsižvelgti į lauko temperatūrą, nes šaltesnėmis dienomis šilumos suvartojimas natūraliai didėja.
Jeigu naudojate išmanųjį termostatą, gali būti naudingi jo surinkti duomenys apie šildymo sistemos veikimo laiką ir patalpų temperatūrą.
Tačiau vien kelių dienų palyginimas ne visada leidžia patikimai nustatyti sutaupymą.
Tikslesniam vertinimui reikia ilgesnio laikotarpio ir kuo panašesnių sąlygų.
Taigi, ar verta nakčiai prisukti radiatorius?
Trumpas atsakymas – kai kuriais atvejais taip, tačiau ne visada tai tiesiogiai sumažins šildymo sąskaitą.
Jeigu šildymo sistema leidžia individualiai reguliuoti temperatūrą ir mokate pagal faktinį suvartojimą, nedidelis naktinis temperatūros sumažinimas gali padėti taupyti energiją.
Tačiau daugiabučiuose, kuriuose šilumos išlaidos paskirstomos pagal bendrą namo apskaitą, poveikis asmeninei sąskaitai gali būti menkas arba sunkiai pastebimas.
Svarbiausia nepamiršti, kad šildymo taupymas neturėtų vykti gyvenimo komforto, sveikatos ar tinkamo patalpų mikroklimato sąskaita.
Prieš keičiant radiatorių nustatymus verta išsiaiškinti, kaip veikia jūsų namo šildymo sistema, kokia temperatūra iš tiesų palaikoma kambariuose ir kaip apskaičiuojamos sąskaitos.
Kartais didžiausią naudą duoda ne nuolatinis radiatorių sukiojimas, o tinkamai sureguliota šildymo sistema, sandarūs langai ir mažesni pastato šilumos nuostoliai.
