Apie spūstis ir jų keliamas problemas diskutuojama nuolat. Jų sprendimų ieškoma įvairiais būdais: platinamos gatvės, geriau derinami kelių remonto darbai ir ieškoma galimybių efektyviau organizuoti eismą. Vis dėlto didesni infrastruktūros pokyčiai kainuoja brangiai, užtrunka ir reikalauja nuoseklaus valstybės bei savivaldybių darbo.
Tačiau ar eismą būtų galima pagerinti ir paprastesnėmis priemonėmis? Pavyzdžiui, vairuotojams iš anksto parodant, kiek laiko liko iki žalio ar raudono šviesoforo signalo pasikeitimo.
Sprendimas nėra naujas
Tokios sistemos veikimo principas paprastas. Prie šviesoforo arba jo signale įrengiamas skaitmeninis laikmatis, rodantis, kiek laiko liko iki šiuo metu degančio signalo pasikeitimo. Vairuotojas iš anksto žino, kada užges raudona ar žalia šviesa, todėl gali pasiruošti pajudėti arba pradėti lėtėti.
Europoje toks sprendimas nėra naujiena. Kaimyninėje Lenkijoje pirmieji šviesoforų laikmačiai pasirodė Opolėje dar 2007-2008 metais. Vėliau jie buvo įrengti ir Vroclave, Poznanėje, Ščecine, Zieliona Guroje bei Torunėje.
Kartu pradėta vertinti, kaip laikmačiai veikia vairuotojų elgesį. Silezijos technologijos universiteto mokslininkai stebėjo sankryžas Zabrzėje, Opolėje ir Vroclave, pakaitomis įjungdami ir išjungdami laikmačius.
Visuose trijuose miestuose įjungus laikmačius sumažėjo automobilių, kirtusių „Stop“ liniją jau degant raudonam signalui, skaičius. Zabrzėje tokių atvejų sumažėjo nuo 320 iki 255, Opolėje – nuo 198 iki 147, o Vroclave – nuo 672 iki 306. Tyrėjų duomenimis, pažeidimų skaičius Zabrzėje sumažėjo 22,65 proc., Opolėje – 32,03 proc., o Vroclave – 29,78 proc.
Teigiamas laikmačių poveikis eismo pralaidumui pastebėtas ir Bankoke. Per 48 valandų bandymą vienoje sankryžoje pusę laiko laikmačiai veikė, o kitą pusę buvo išjungti. Nustatyta, kad žalio signalo pradžioje pirmieji automobiliai pajudėdavo greičiau. Delsa sumažėjo 1-1,92 sekundės per ciklą, arba 17-32 proc.
Tyrėjų skaičiavimu, šis iš pirmo žvilgsnio nedidelis skirtumas vienos tiesiai važiuojančios eismo juostos pralaidumą galėjo padidinti maždaug 8-24 automobiliais per valandą.
Vilniuje laikmačiai vairuotojus galėtų klaidinti
Vilniuje tokią sistemą pritaikyti būtų gerokai sudėtingiau. JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas teigia, kad sostinėje šiuo metu yra 320 šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir pėsčiųjų perėjų. Visi šviesoforų postai valdomi adaptyviai.
Tai reiškia, kad žalio ar raudono signalo trukmė nėra nekintamai nustatyta iš anksto. Transporto jutikliai realiuoju laiku stebi eismo srautus, o sistema pagal surinktus duomenis sprendžia, kiek laiko konkrečiai krypčiai skirti žalią signalą.
„Pavyzdžiui, jeigu tarp automobilių susidaro didesnis atstumas nei numatyta valdiklyje, žalias šviesoforo signalas išjungiamas anksčiau ir uždegamas kitoje juostoje važiuojantiesiems“, – aiškina E. Morkūnas.
Dėl šios priežasties jau prasidėjus šviesoforo fazei jos trukmė dar gali keistis. Vairuotojui rodomas laikmatis tokiu atveju ne visada galėtų tiksliai parodyti, kiek sekundžių liko iki signalo pasikeitimo.
„Adaptyviai valdomose sankryžose neįmanoma patikimai iš anksto parodyti, kiek sekundžių liko iki raudono ar žalio signalo pabaigos. Tokie duomenys ne padėtų, o tik klaidintų vairuotojus“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, problemos neišspręstų ir iš pirmo žvilgsnio paprastesnis variantas – rodyti tik likusį raudono signalo laiką. Adaptyvioje sistemoje gali keistis ir jo trukmė, todėl šviesoforų valdymo įrangos gamintojai tokio atgalinio skaičiavimo principo nenaudoja.
E. Morkūnas atkreipia dėmesį ir į galimą laikmačių poveikį vairuotojų elgesiui. Žalio signalo laikmatis gali paskatinti paskutinėmis sekundėmis skubėti pravažiuoti sankryžą, o raudono signalo laikmatis – pradėti važiuoti dar neužsidegus žaliai šviesai.
„Todėl papildoma informacija apie likusį laiką savaime nereiškia didesnio eismo saugumo“, – pabrėžia jis.
Laikmačių įrengimas sostinėje neapsiribotų vien papildomų švieslenčių sumontavimu. E. Morkūno teigimu, norint juos naudoti pagal iš anksto nustatytą signalo trukmę, tektų atsisakyti adaptyvaus eismo reguliavimo arba keisti dabartinį jo veikimo principą. Tai galėtų tiesiogiai paveikti sankryžų pralaidumą.
Nepaisant to, Vilnius šiuo metu renkasi kitą kryptį. JUDU duomenimis, iki 2030 m. planuojama atnaujinti apie 200 miesto šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir perėjų. Atnaujinant sistemą siekiama efektyviau valdyti transporto srautus, patikimiau suteikti prioritetą viešajam transportui, didinti eismo saugumą ir gerinti sąlygas pėstiesiems.
Kita vertus, į klausimą, ar vairuotojams skirti šviesoforų laikmačiai Vilniuje anksčiau buvo bandomi arba oficialiai svarstyti, JUDU pateiktame komentare neatsakė.
Ministerija sprendimą palieka savivaldybėms
Pasiteiravus Susisiekimo ministerijos, kaip ji vertina šviesoforų laikmačių naudojimą Lietuvoje ir jų poveikį eismui, ministerijos atstovai patvirtino, kad tokios priemonės šalyje nėra draudžiamos.
Galiojančios Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės leidžia įrengti švieslentes ar laikmačius, rodančius konkretaus signalo veikimo laiką.
Vis dėlto sprendimą, ar tokia priemonė reikalinga konkrečioje sankryžoje, priima kelio savininkas arba valdytojas. Miestuose tai dažniausiai būna savivaldybės, todėl praktinis laikmačių įrengimas paliekamas jų kompetencijai.
Į klausimą, kodėl laikmačiai Lietuvoje naudojami itin retai, ministerija tiesiogiai neatsakė. Ji taip pat nepateikė duomenų, ar valstybės mastu buvo vertinta galimybė juos plačiau naudoti fiksuoto ciklo sankryžose. Nepateikta ir tyrimų, kurie rodytų, kad tokie laikmačiai Lietuvos sąlygomis nepasiteisintų arba keltų papildomų saugumo problemų.
Vietoj to ministerija atkreipė dėmesį į nuo lapkričio 1-osios visoje šalyje suvienodinamą žalio mirksinčio šviesoforo signalo naudojimą. Prieš įsijungiant geltonam signalui, žalia šviesa turės mirksėti paskutines 2-4 sekundes. Adaptyviai valdomose sankryžose šis laikas galės būti sutrumpintas iki dviejų sekundžių.
„Taip vairuotojams bus suteiktas aiškus išankstinis perspėjimas apie artėjantį šviesoforo signalo pasikeitimą ir panaikinta eismo dalyviams nepasitenkinimą teikusi skirtinga praktika, kai vienose sankryžose žalias signalas mirksėdavo, kitose ne“, – nurodė Susisiekimo ministerija.
Tačiau į klausimą, kodėl vairuotojams informuoti pasirinktas būtent mirksintis žalias signalas, o ne laikmatis, ministerija neatsakė. Taip pat nebuvo paaiškinta, ar buvo lygintas šių dviejų priemonių poveikis eismo saugumui ir pralaidumui.
Ekspertas siūlo laikmačius išbandyti praktiškai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Kelių katedros docentas dr. Vytautas Grigonis sutinka, kad adaptyviai valdomose sankryžose laikmačius pritaikyti sudėtinga. Tačiau, jo teigimu, vien dėl šios priežasties tokios priemonės nereikėtų visiškai atsisakyti.
Pasak eksperto, tarptautinių tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Vienose sankryžose laikmačiai padeda vairuotojams anksčiau apsispręsti, ar stabdyti, ar tęsti važiavimą. Kitose paskutinės žalio signalo sekundės gali paskatinti didinti greitį ir bandyti suspėti pravažiuoti.
„Šviesoforo laikmatis keičia vairuotojų elgesį, tačiau jo poveikis eismo saugumui nėra vienareikšmis. Tarptautiniai tyrimai rodo tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, todėl universalios išvados, kad laikmačiai didina arba mažina saugumą, šiandien nėra“, – sako V. Grigonis.
Žalio ir raudono signalo laikmačiai taip pat veikia skirtingai. Žalio signalo atskaita vairuotojui parodo, kiek laiko dar galima važiuoti, tačiau kartu gali paskatinti skubėti. Raudono signalo laikmatis, anot eksperto, gali sutrumpinti reakcijos laiką užsidegus žaliai šviesai ir taip sumažinti delsą pajudant.
Vis dėlto ir šis sprendimas turi trūkumų. Kai kuriuose tyrimuose užfiksuota, kad vairuotojai pradeda judėti dar prieš užsidegant žaliam signalui.
V. Grigonio teigimu, Lietuvoje atgalinio skaičiavimo laikmačiai nėra visiškai svetimi. Jie buvo ir yra naudojami pėstiesiems. Pavyzdžiui, Vilniuje toks sprendimas įrengtas Justiniškių ir Virbeliškių gatvių sankryžoje, Kaune – Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos sankryžoje, o Klaipėdoje – Taikos prospekto ir Alksnynės gatvės sankryžoje.
Tačiau vairuotojams skirtų laikmačių poveikis Lietuvos sąlygomis išsamiai netirtas.
Todėl ekspertas siūlo ne iš karto plačiai diegti tokią sistemą, o pirmiausia ją išbandyti keliose fiksuoto ciklo sankryžose.
„Kadangi Lietuvoje nėra išsamių tyrimų apie jų veikimą realiomis gatvių sąlygomis, logiškiausias žingsnis būtų platus pilotinis projektas. Tai leistų įvertinti laikmačių poveikį vietinėmis sąlygomis prieš svarstant platesnį jų diegimą“, – teigia V. Grigonis.
Tokio eksperimento metu, anot jo, reikėtų vertinti automobilių greitį prieš sankryžą, stabdymo intensyvumą, važiavimą degant geltonam ir raudonam signalui, konfliktines situacijas, susidarančias eiles bei sankryžos pralaidumą.
Norint patikimai įvertinti eismo įvykių statistiką, reikėtų ilgesnio stebėjimo laikotarpio – bent kelerius metus.
