Teisininkai palankiai vertina Seimo pirmininko siūlymą svarstyti, kad Konstituciją pažeidęs, priesaiką sulaužęs ar nusikaltimą padaręs parlamentaras dešimt metų negalėtų vėl tapti Seimo nariu, net jeigu pats atsistatydintų nelaukdamas apkaltos pabaigos. Tačiau politikai abejoja, ar toks pakeitimas būtų priimtas, nes tam reikėtų keisti Konstituciją.
Už antisemitinius pareiškimus nuteistas Remigijus Žemaitaitis sako dar skųsiantis nuosprendį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir tikina, kad kandidatuotų į Seimą net ir po apkaltos.
„Vienareikšmiškai. Sumokėsiu baudą, ir tuo viskas baigsis – bausmė bus įvykdyta“, – tikina R. Žemaitaitis.
Šiuo metu kliūčių tam nebūtų. Jam negaliotų dešimties metų draudimas eiti pareigas, kurioms būtina duoti priesaiką, nes šiuo atveju apkaltos procedūra nėra baigta Konstitucinio Teismo sprendimu.
„Kai baudžiamasis procesas baigiasi nuosprendžiu, tokios sankcijos Konstitucijoje nėra numatytos“, – teigia demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Agnė Širinskienė.
Praėjusią kadenciją Žemaitaičiui taip pat grėsė apkalta dėl tų pačių antisemitinių pareiškimų. Tuomet Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
„Antrą kartą apkaltos pagal tą patį Konstitucinio Teismo nutarimą vykdyti negalima“, – teigia R. Žemaitaitis.
Tuomet dešimties metų draudimo prisiekti jis išvengė pats atsisakęs Seimo nario mandato.
„Keistokai atrodo, kai žmogus, išvengdamas apkaltos, gali vėl dalyvauti rinkimuose“, – sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Seimo pirmininkas siūlo dešimties metų draudimą eiti pareigas, kurioms reikia duoti priesaiką, taikyti ir tiems parlamentarams, kurie, Konstituciniam Teismui pripažinus juos sulaužius priesaiką, patys atsisako mandato. Tokiai idėjai pritaria ir dalis teisininkų.
„Šiandien turime labai lengvą kelią pabėgti nuo atsakomybės. Tuos vartelius reikėtų uždaryti, nes kiekvienas žmogus turi atsakyti už savo veiksmus“, – aiškina Mokslų akademijos prezidentas Vytautas Nekrošius.
„Susidaro tam tikra neteisybė, kai vienu atveju taikomi gana griežti politinės karjeros apribojimai, o kitu atveju jų nėra“, – teigia A. Širinskienė.
Tačiau parlamentaras teisininkas, R. Žemaitaičio partijos kolega, tokiam siūlymui nepritaria.
„Jei Seimo narys atsistatydino, jis jau prisiėmė atsakomybę, ir, mano nuomone, tokios atsakomybės pakanka“, – tikina Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Raimondas Šukys.
Anot jo, galutinį sprendimą dėl politiko priima rinkėjai.
„Jeigu tauta žmogų renka ir išrenka, tai yra atitinkamas visuomenės įvertinimas“, – sako R. Šukys.
Kiti mano, kad siūlomas reguliavimas galėtų užkirsti kelią politikams, linkusiems laužyti priesaiką.
„Galbūt toks reguliavimo pokytis padėtų išvengti žmonių, linkusių laužyti priesaiką“, – svarsto A. Širinskienė.
Vis dėlto tokiems pokyčiams reikėtų keisti Konstituciją.
„Nemanau, kad tai būtų galima padaryti per mėnesį ar du“, – sako Seimo LSDP frakcijos narys Julius Sabatauskas.
Neaišku ir tai, ar apskritai pavyktų surinkti tam reikalingą balsų skaičių.
„Reikia 94 balsų. Nežinau, ar tiek pavyktų surinkti – tai labai daug“, – priduria J. Sabatauskas.
Dalis teisininkų apskritai mano, kad Seimo narys turėtų netekti mandato, jei teismas jį pripažintų padarius nusikaltimą.
„Jei Konstitucinis Teismas pasakė, kad žmogus šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tuo viskas ir turėtų baigtis“, – sako V. Nekrošius.
Tačiau politikai atsargesni.
„Daugiaetapis sprendimų priėmimas yra geresnis nei vienas sprendimas, nes taip mažesnė klaidos rizika“, – pažymi J. Sabatauskas.
„Nežinau, ar dėl to reikėtų drastiškai keisti Konstituciją. Manau, Seimo nariai pirmiausia turi vadovautis savo sąžine“, – sako A. Širinskienė.
Šiuo metu dešimt metų kandidatuoti į pareigas, kurioms būtina duoti priesaiką, negali Petras Gražulis. Praėjusią kadenciją jis buvo pripažintas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, nes balsavo už kitą parlamentarą.
