Pardavėte automobilį, pasirašėte sutartį ir atidavėte raktelius. Atrodo, viskas baigta. Tačiau po kelių mėnesių pašto dėžutėje randate reikalavimą sumokėti beveik 1000 eurų už avariją, kurios nepadarėte.
Būtent taip nutiko Andriui (vardas redakcijai žinomas). Vyras sako, kad įprastas automobilio pardavimas virto nervų išbandymu.
Po pardavimo – skambutis iš policijos
Andrius pasakoja, kad automobilį pardavė vieną darbo dienos vakarą. Abi pusės užpildė dokumentus, paspaudė rankas ir išsiskyrė. Tačiau vos po kelių valandų jis sulaukė policijos skambučio – buvo kviečiamas atvykti į eismo įvykio vietą.
Paaiškėjo, kad naujasis savininkas sukėlė avariją ir apgadino kitą automobilį. Kadangi oficialiose sistemose savininku vis dar buvo nurodytas Andrius, formaliai atsakomybė krito jam.
Vis dėlto, įvykio vietoje pareigūnams pateikus pirkimo-pardavimo sutartį ir radus jos kopiją automobilyje, policija patikino – kaltininkas nustatytas, pretenzijų buvusiam savininkui nėra.
Ramybė truko neilgai.
Po kelių mėnesių – tūkstantinė sąskaita
Praėjus keliems mėnesiams, Andrius gavo Transporto priemonių draudikų biuro reikalavimą sumokėti beveik 1000 eurų už padarytą žalą. Priežastis paprasta – naujasis savininkas automobilio savo vardu „Regitroje“ neįregistravo.
Dar blogiau – automobilis dabar areštuotas, todėl Andrius negali jo nei perrašyti, nei išregistruoti. Draudikai remiasi tik registrų duomenimis, o policija pripažįsta su tokia situacija dar nesusidūrusi.
Draudikai: galioja solidari atsakomybė
Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro atstovas Darius Zapasnykas aiškina – tokiose situacijose galioja solidarios atsakomybės principas.
„Jei žala padaroma neapdrausta transporto priemone, regresas nukreipiamas tiek į vairuotoją, tiek į registre nurodytą savininką. Jei „Regitros“ duomenimis savininku vis dar buvo pardavėjas, jis laikomas atsakingu“, – teigia jis.
Pasak jo, policijos tyrimas ir faktinis vairuotojo nustatymas draudikams nėra lemiami – sprendimai grindžiami tik oficialiais registrų duomenimis.
„Tyrimo metu pateikta pirkimo-pardavimo sutartis neturi reikšmės, kol duomenys nėra pateikti „Regitrai“, – pabrėžia D.
Zapasnykas.
Ką daryti patekus į tokią situaciją
Draudikų biuro atstovas sako – laukti ir tikėtis, kad problema išsispręs pati, neverta.
„Pardavėjas gali pats pateikti duomenis „Regitrai“. Jei pirkėjas elgiasi piktybiškai, reikia kreiptis į institucijas ar net teismą“, – aiškina jis.
Gera žinia – jei sandoris vėliau vis dėlto užregistruojamas „Regitroje“, regresinis reikalavimas gali būti peradresuotas naujajam savininkui.
„Regitra“ perspėja: viena klaida gali brangiai kainuoti
„Regitra“ pabrėžia – pirkimo-pardavimo sutartis nėra proceso pabaiga.
„Pardavėjas turėtų pasirūpinti, kad nuosavybės pasikeitimas būtų deklaruotas dar prieš atiduodant raktelius. Tik tada galima būti ramiam“, – teigia įmonės atstovai.
Sandorį galima deklaruoti internetu per kelias minutes. Jei pirkėjas vengia tai padaryti, pardavėjas gali pats išregistruoti automobilį, kad juo nebūtų galima legaliai važinėti.
„Tai dažnai tampa veiksmingu svertu“, – nurodo „Regitra“.
Kai nepadeda net išregistravimas
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai automobilis jau areštuotas, o pardavėjas nieko padaryti nebegali. Tuomet žmonės kreipiasi į Registrų centrą, tačiau čia paaiškėja – jis tik vykdo kitų institucijų pateiktus sprendimus.
Registrų centro atstovė Agata Vdovenko aiškina, kad areštai įrašomi pagal teismų, antstolių ar kitų institucijų pateiktus dokumentus.
„Jei pateikiami įrodymai, kad faktinis savininkas yra kitas asmuo, areštas gali būti registruojamas būtent jam“, – pabrėžia ji.
Tai reiškia, kad net ir tokiose situacijose yra išeičių, tačiau kelias iki jų dažnai ilgas, sudėtingas ir kainuojantis nervus.
Svarbiausia pamoka
Ši istorija atskleidžia vieną aiškią taisyklę – pirkimo-pardavimo sutartis neapsaugo nuo problemų, jei sandoris neįregistruotas „Regitroje“. Kitu atveju galite likti atsakingi už svetimas avarijas, baudas ir skolas.
