Ukmergės daugiavaikė šeima ir jų neįprastas gyvenimo būdas
Ukmergės rajono daugiavaikė šeima, kurios gyvenimo būdas yra toli nuo įprastų standartų, šiuo metu yra dėmesio centre po skaudžios kūdikio mirties ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAS) sprendimo paimti vaikus. Šeima save vadina „gamtos žmonėmis“ ir gyvena kiek kitokį gyvenimą nei dauguma Lietuvos gyventojų. Jie gimdo namuose, nesinaudoja tradicinės medicinos paslaugomis, yra prieš skiepus ir vaikus ugdo alternatyviose mokyklose, kurios oficialiai yra registruotos, tačiau labiau primena būrelius nei standartines ugdymo įstaigas.
Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas atskleidė, kad šeima iki 2025 metų spalio gyveno socialiniame būste, o vėliau persikėlė gyventi į sodybą vidury miško, pas vyresnio amžiaus moterį. Meras taip pat paminėjo, kad nors su šeima bendravo anksčiau, tik vėliau sužinojo apie jų neįprastą gyvenimo būdą. Šeimos gyvenimo filosofija ir praktika išsiskiria iš šiuolaikinės visuomenės normų, todėl tai kelia iššūkių institucijoms, kurios rūpinasi vaikų gerove.
Kūdikio, sergančio Patau sindromu, istorija ir jos įtaka šeimos situacijai
Daugiavaikės šeimos skaudžią situaciją dar labiau paaštrino kūdikio gimimas su Patau sindromu – reta ir dažnai gyvybei nepalanki genetinė būkle. Šeimos advokatė Dalia Jasevičienė pasakoja, kad šeima, kurią sudaro daug vaikų, labai laukė šio naujo šeimos nario, tačiau kūdikio sveikatos būklė buvo itin sunki. Mergytė ilgą laiką buvo gydoma Kauno klinikų reanimacijoje, kur jai buvo suteikta intensyvi priežiūra, tačiau jos būklė negerėjo. Šeima patyrė didžiulį emocinį skausmą, nes dėl medicininių procedūrų motinai buvo draudžiama apkabinti savo vaiką.
Advokatės teigimu, Vaiko teisių tarnyba reagavo į situaciją, kai kūdikis buvo ligoninėje, ir, nepaisant dar nepatvirtinto Patau sindromo diagnozės, pradėjo vertinti motinos elgesį kritiškai. Tarnybos sprendimai ir veiksmai sukėlė šeimai papildomą stresą ir pasipiktinimą, ypač dėl to, kad šeima buvo kaltinama dėl didelio vaikų skaičiaus ir tariamo bendradarbiavimo trūkumo su institucijomis.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pozicija ir sprendimų motyvai
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išreiškė užuojautą šeimai dėl netekties, tačiau pabrėžė, kad sprendimai dėl vaikų paėmimo yra priimami tik kraštutiniais atvejais, kai yra aiški grėsmė vaikų saugumui ir gerovei. Tarnybos atstovė Lina Baranauskienė paaiškino, kad sprendimas dėl vaikų paėmimo buvo priimtas liepos 27 dieną, o apie kūdikio mirtį tarnyba sužinojo tik liepos 28 dieną. Tokie veiksmai yra nukreipti į vaikų apsaugą nuo galimų pavojų, kai tėvai nesilaiko bendradarbiavimo su tarnyba ar nepriima siūlomos pagalbos.
Pasak tarnybos atstovės, nors tėvų tikėjimas, vertybės ir požiūris į vaikų auklėjimą yra jų pasirinkimas, vaiko teisė į sveikatą ir tinkamą gydymą yra prioritetas. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus iš sveikatos įstaigų apie galimą netinkamą vaikų sveikatos priežiūrą. Šiuo metu tarnyba planuoja susitikti su Kauno klinikų atstovais, siekdama peržiūrėti informacijos pasikeitimo algoritmus, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų.
Šeimos ir advokatės požiūris į tarnybos veiksmus ir jų pasekmes
Šeimos advokatė Dalia Jasevičienė kritiškai vertina Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sprendimus, teigdama, kad jie pagrįsti nepakankamais duomenimis ir neatspindi tikros šeimos situacijos. Ji pabrėžia, kad šeima gyvena taikiai, nevartoja alkoholio, tiki Dievu, o vaikai auga kūrybingi ir mylimi. Advokatė taip pat išreiškė susirūpinimą dėl tarnybos ketinimų paimti visus vaikų iš šeimos, net ir po kūdikio mirties, kas, jos nuomone, yra pernelyg griežtas ir neadekvatus sprendimas.
Advokatė taip pat kelia klausimą dėl tarnybos darbo principų ir kritikuoja sistemą, kuri, jos manymu, veikia pagal subjektyvias specialistų nuomones, o ne objektyvius faktus. Ši situacija atskleidžia gilias problemas, susijusias su vaikų apsaugos institucijų veikla ir jų santykiais su šeimomis, kurios renkasi alternatyvius gyvenimo būdus.
Institucijų bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos
Šiuo metu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ruošiasi kreiptis į teismą dėl vaikų paėmimo iš šeimos. Tarnybos atstovai ragina tėvus bendradarbiauti ir priimti pagalbą, siekiant užtikrinti vaikų saugumą ir gerovę. Tuo tarpu savivaldybės meras Darius Varnas, nors ir neturintis tiesioginių kompetencijų tokiose situacijose, aktyviai dalyvauja problemos sprendime kaip tarpininkas tarp šeimos ir institucijų.
Ši istorija atskleidžia sudėtingą situaciją, kai tradicinės institucijos susiduria su šeimomis, kurios renkasi alternatyvų gyvenimo būdą. Ateityje svarbu ieškoti sprendimų, kurie gerbia tėvų pasirinkimus, tačiau tuo pačiu užtikrina vaikų teises ir saugumą. Ši byla gali tapti atspirties tašku diskusijoms apie vaikų apsaugos sistemos veiksmingumą ir lankstumą Lietuvoje.
