Lietuvoje siūloma iš esmės pakeisti gyvūnų augintinių laikymo tvarką. Pokyčiai paliestų tiek nuosavuose namuose šunis auginančius žmones, tiek daugiabučių gyventojus, laikančius šunis ar kates. Aplinkos ministerija siūlo visoje šalyje įvesti vienodas taisykles, atsisakyti dalies leidimų ir gerokai apriboti gyvūnų rišimą. Tačiau bene daugiausia klausimų kelia dabartinė tvarka, pagal kurią kai kuriose savivaldybėse net norint įsigyti katę reikia raštiško kaimynų sutikimo.
Pokyčiai paliestų visą Lietuvą – dabar taisyklės skiriasi
Spalio 19 dieną Aplinkos ministerija paskelbė parengusi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas.
Siūloma pakeisti tvarką, pagal kurią šiuo metu kiekviena iš 60 Lietuvos savivaldybių turi savo patvirtintas gyvūnų laikymo taisykles.
Dėl to gyventojai skirtinguose miestuose gali susidurti su nevienodais reikalavimais.
Pavyzdžiui, vienoje savivaldybėje norint pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name gali reikėti kaimynų sutikimo, o kitoje galioja kitokie reikalavimai.
Problemų kyla ir gyvūnų globos organizacijoms, veikiančioms keliose savivaldybėse.
Todėl ministerija siūlo, kad visoje Lietuvoje būtų vadovaujamasi vienu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu tvarkos aprašu.
Tai reikštų, kad persikėlus iš vieno miesto į kitą gyvūnų laikymo taisyklės nebesikeistų vien dėl savivaldybės ribos.
Daugiabučių gyventojams – svarbi žinia dėl kaimynų sutikimo
Viena įdomiausių reformos dalių susijusi su daugiabučiais.
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad kai kuriose savivaldybėse šiuo metu galioja reikalavimas gauti raštišką kaimynų sutikimą prieš pradedant laikyti šunį ar katę.
Kalbama apie kaimynus, kurių butai ribojasi bendromis sienomis, lubomis ar grindimis.
Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais augintinio įsigijimas gali priklausyti ne vien nuo paties buto gyventojo sprendimo.
Siūlomas taisyklių suvienodinimas turėtų panaikinti situaciją, kai skirtingose savivaldybėse galioja nevienodi reikalavimai.
Tačiau svarbu: ministerija dar nėra paskelbusi, kad kaimynų sutikimo reikalavimas jau panaikintas visoje Lietuvoje.
Kol pataisos nepriimtos, gyventojai turi vadovautis šiuo metu galiojančiomis taisyklėmis.
Be to, net ir suvienodinus tvarką, gyvūnų savininkai privalės užtikrinti, kad augintiniai nekeltų pavojaus aplinkiniams ir būtų tinkamai prižiūrimi.
Šunų laikymo būdas, prie kurio daugelis įpratę, gali būti uždraustas
Dar vienas reikšmingas pasiūlymas – gyvūnų augintinių laikymo pririštų ribojimas.
Ministerija siekia įtvirtinti bendrą principą, pagal kurį augintinius laikyti nuolat pririštus būtų draudžiama.
Šis pokytis ypač aktualus individualių namų ir sodybų gyventojams.
Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai šunys didžiąją dienos dalį ar net nuolat laikomi pririšti prie būdos.
Gyvūnų gerovės požiūriu toks laikymo būdas kelia klausimų, nes gali riboti gyvūno judėjimą ir galimybę patenkinti natūralius poreikius.
Siūlomomis pataisomis siekiama aiškiau apibrėžti, kada pririšimas galimas, o kada jis būtų laikomas netinkamu.
Tačiau tai nereiškia, kad būtų uždrausti įprasti pasivaikščiojimai su pavadėliu.
Kada šunį vis dėlto būtų galima pririšti?
Ministerijos siūlymu, būtų numatytos konkrečios išimtys.
Laikinai pririšti augintinį būtų galima, pavyzdžiui, jį transportuojant, dalyvaujant parodoje, konkurse, treniruotėje ar dresūros užsiėmime.
Išimtys taip pat būtų taikomos atliekant veterinarines procedūras, kerpant nagus ar prižiūrint kailį.
Gyvūną būtų leidžiama pririšti ir tada, kai būtina užkirsti kelią realiam pavojui žmogaus ar kito gyvūno sveikatai, gyvybei arba turtui.
Taip pat numatyti atvejai, susiję su skubiosios pagalbos ir specialiųjų tarnybų darbuotojų saugumu.
Taigi siūlomas draudimas būtų nukreiptas pirmiausia prieš nuolatinį gyvūnų laikymą pririštų, o ne prieš trumpalaikį ir pagrįstą jų judėjimo apribojimą.
Dar vienas netikėtumas – keistųsi pavojingų šunų laikymo tvarka
Aplinkos ministerija siūlo atsisakyti leidimų, kurie šiuo metu reikalingi norint įvežti, laikyti, veisti ar parduoti koviniais ir pavojingais laikomus šunis bei jų mišrūnus.
Ministerija argumentuoja, kad vien šuns veislė ne visada leidžia patikimai spręsti apie konkretaus gyvūno elgesį.
Daug reikšmės turi individualios savybės, auklėjimas, priežiūra ir laikymo sąlygos.
Be to, Lietuvoje jau daugiau kaip penkerius metus galioja privalomas šunų ženklinimas ir registravimas.
Todėl gyvūną bei jo savininką galima nustatyti pagal Gyvūnų augintinių registro duomenis.
Ministerijos vertinimu, papildomų leidimų sistema nebeatlieka tokios svarbios funkcijos kaip anksčiau.
Vis dėlto leidimų atsisakymas nereikštų, kad būtų panaikinta savininko atsakomybė už šuns elgesį ar kitų žmonių saugumą.
Gyvūnų laikytojai ir toliau privalėtų laikytis saugumo bei gyvūnų gerovės reikalavimų.
Pokyčiai svarbūs ir benamių kačių globėjams
Naujoji tvarka aktuali ne tik žmonėms, laikantiems augintinius namuose.
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį ir į bešeimininkių kačių priežiūrą.
Šiuo metu savivaldybėse skiriasi taisyklės dėl vietų, kuriose leidžiama šerti tokias kates.
Vienose savivaldybėse specialios šėrimo vietos nustatytos, kitose – ne.
Dėl to gyvūnų globėjams, savanoriams ir organizacijoms tenka aiškintis skirtingus vietos reikalavimus.
Vienoda tvarka galėtų padėti sumažinti tokius neaiškumus.
Tačiau konkrečios būsimų taisyklių detalės dar turės būti galutinai suderintos.
Ar už pažeidimus grėstų naujos baudos?
Paskelbtame Aplinkos ministerijos pranešime konkrečių naujų baudų dydžių nenurodoma.
Todėl kol kas nėra pagrindo teigti, kad už kiekvieną naujos tvarkos pažeidimą būtų numatyta konkreti nauja piniginė bauda.
Jau dabar Lietuvoje už gyvūnų gerovės ir laikymo reikalavimų pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Tačiau kokie tiksliai atsakomybės pakeitimai būtų susiję su naujosiomis pataisomis, priklausys nuo galutinio teisinio reguliavimo.
Gyventojams svarbu nesupainioti dviejų dalykų: paskelbtų pasiūlymų ir jau įsigaliojusių reikalavimų.
Iki kada galima pareikšti savo nuomonę?
Aplinkos ministerija nurodo, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos pateiktos derinti.
Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki 2026 metų spalio 30 dienos Teisės aktų informacinėje sistemoje.
Tai reiškia, kad gyventojai, gyvūnų globos organizacijos ir kitos suinteresuotos grupės dar gali išsakyti savo poziciją.
Vėliau projektas turės pereiti tolesnius teisėkūros etapus.
Kol kas nėra paskelbta galutinė data, nuo kurios visi siūlomi pakeitimai įsigaliotų.
Ką jau dabar turėtų žinoti kiekvienas augintinio šeimininkas?
Svarbiausia – siūloma reforma dar nėra įsigaliojusi.
Kol kas šunų ir kačių savininkams reikia laikytis galiojančių nacionalinių bei savivaldybių nustatytų taisyklių.
Tačiau jeigu pasiūlymai būtų priimti, Lietuvoje galėtų įvykti trys reikšmingi pokyčiai: visoje šalyje būtų taikoma vienoda gyvūnų laikymo tvarka, būtų atsisakyta dalies leidimų ir nustatyti griežtesni nuolatinio gyvūnų rišimo apribojimai.
Daugiabučių gyventojams ypač aktualus klausimas dėl kaimynų sutikimų, o individualių namų savininkams – dėl šunų laikymo kiemuose.
Didžiausia naujiena ta, kad Lietuva siekia atsisakyti skirtingų savivaldybių taisyklių ir nustatyti bendrą gyvūnų laikymo sistemą. Tačiau ar visi pasiūlymai taps įstatymu, paaiškės tik pasibaigus derinimo ir teisėkūros procesui.
