Septintosios dukros gimimas ir sudėtinga sveikatos būklė
Gegužės 25 dieną šeimoje gimė septintoji dukra, kuri nuo pat gimimo turėjo keletą sveikatos sutrikimų. Mergaitė gimė natūraliai, tačiau sirgo kiškio lūpa ir vilko gomuriu, dėl ko negalėjo natūraliai žįsti. Šeimos moteris pasakojo, kad dukra buvo mokoma žįsti, nes kitaip maitinimas nebuvo įmanomas. Dėl gomurio defekto maistas patekdavo ne ten, kur turėtų, o tai lėmė papildomą maitinimą buteliuku ir pipete.
Šeima aktyviai konsultavosi su medikais dėl būsimos kiškio lūpos operacijos, kurios planas buvo įgyvendinti, kai mergaitė paaugtų. Nors pirmasis mėnuo buvo ramesnis, vėliau tėvai pastebėjo, kad dukros ūgis auga, tačiau svoris nesikeičia – tai sukėlė papildomų rūpesčių ir paskatino tolimesnius tyrimus.
Medicininė pagalba ir diagnozės nustatymas
Dėl nepakankamo pienelio pasisavinimo mergaitė buvo paguldyta į Kauno klinikų reanimaciją, kur jai buvo skirtas specialus molekulinis pieno mišinys. Tačiau netrukus medikai pastebėjo pakitusią odos spalvą ir kojų patinimą, todėl kūdikis vėl buvo grąžintas į intensyvios priežiūros skyrių. Ten nustatytas plaučių uždegimas, kuris, pasak medikų, buvo susijęs su įgimtu gomurio defektu ir bakterijų patekimų į plaučius.
Vaikelio būklė buvo itin sunki, jis kvėpavo intensyviai, todėl reikėjo slopinamųjų vaistų bei kvėpavimo aparatų pagalbos. Šeima patyrė ne tik sunkumus gydymo procese, bet ir susidūrė su policijos tyrimu – visi tėvai, kurių vaikai pateko į reanimaciją tą dieną, buvo apklausti dėl galimų vaikų būklės priežasčių. Tyrimas vėliau buvo nutrauktas, nes nebuvo rasta pagrindo įtarimams.
Genetinė liga ir jos įtaka vaiko mirčiai
Gydytojai nustatė, kad mergaitė sirgo Patau sindromu – reta genetine liga, kuri pasižymi daugybiniais sveikatos sutrikimais, įskaitant širdies ydas ir plaučių funkcijos nepakankamumą. Ši diagnozė paaiškino daugelį mergaitės sveikatos problemų ir buvo pagrindinė mirties priežastis po dviejų mėnesių kovos dėl gyvybės.
Šeima patyrė didelį skausmą, o motina pabrėžė, kad gydymo metu dukra patyrė daug tyrimų ir procedūrų, kurios, nors ir būtinos, galėjo dar labiau paveikti jos silpną organizmą. Šeimos gyvenimo sąlygos iki šiol buvo vertinamos kaip tinkamos, o tėvai aktyviai rūpinosi vaikais, dirbo ir nevartojo alkoholio.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos įsikišimas po kūdikio mirties
Po naujagimės mirties Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradėjo vertinti visos šeimos situaciją. Tarnyba gavo pranešimą apie galimus vaikų teisių pažeidimus, įskaitant nepakankamą vaikų maitinimą ir netinkamas gyvenimo sąlygas. Anksčiau dėl anoniminio pranešimo specialistai šeimoje nebuvo radę pažeidimų, tačiau po kūdikio mirties situacija pasikeitė.
Šeimai atstovaujanti advokato padėjėja pabrėžė, kad sprendimas pradėti kitų šeimoje augančių vaikų paėmimo procedūras buvo priimtas dar nesulaukus galutinių naujagimės sveikatos būklės išvadų. Vėliau buvo patvirtinta, kad vaikas sirgo Patau sindromu, o tai iš dalies paaiškino jos sunkumus su maitinimu.
Šeimos ir tarnybų požiūriai į situaciją
Šeimos atstovai teigia, kad tėvai nėra asocialūs, abu dirba, rūpinasi vaikais ir iki šiol nebuvo sulaukę priekaištų iš gydymo ar ugdymo įstaigų dėl kitų vaikų priežiūros. Jie išreiškia nerimą, kad sunkiai sergančio vaiko netekties fone gali kilti baimė kreiptis į medikus, nes tai gali paskatinti kitų vaikų paėmimą.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė pabrėžė, jog kiekviena šeimos situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į įvairius šaltinius – šeimos narius, ugdymo įstaigas, medikus ir socialinius darbuotojus. Tarnyba siekia, kad vaikai augtų mylimi ir saugūs savo šeimose, tačiau jei šeima nesugeba užtikrinti tinkamų sąlygų, siūlomos pagalbos priemonės ir, jei pokyčiai nevyksta, gali būti priimami sprendimai dėl vaikų perkėlimo į saugią aplinką.
Laikinoji vaikų globos situacija ir ateities perspektyvos
Vaikų paėmimas iš šeimos dažniausiai yra laikinas sprendimas, kol tėvai imasi priemonių pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas. Tarnybos atstovė pabrėžė, kad vaikų grįžimas į šeimą priklauso nuo tėvų pastangų ir gebėjimo priimti reikiamą pagalbą. Šiuo atveju, nors šeima susiduria su dideliu iššūkiu po netekties ir medicininių komplikacijų, svarbu, kad būtų užtikrintas vaikų saugumas ir gerovė, o sprendimai būtų priimami objektyviai, atsižvelgiant į visas aplinkybes.
