Yra produktų, apie kuriuos, regis, žinome, matome juos kasdien parduotuvių lentynose, bet vis tiek praeiname pro šalį. Pažįstami, nieko ypatingo. Na, košė – ir kas? Aš asmeniškai su soromis visada taip elgiausi. Gelsvos, mažos, kažkaip neapibrėžtos… Jas virdavome vaikystėje, kartais pati iš seno įpročio, bet suvokti jas kaip rimtą organizmo palaikymą? Man niekada neatėjo į galvą. Ši košė man atrodė „tuščia“ – jokios naudos, jokio ypatingo skonio.
Tuo tarpu mano kasa kartkartėmis man apie save primindavo. Kartais po pietų jausdavausi sunkumas, kartais keistas jausmas, tarsi kažkas būtų negerai. O tada dar šokinėjo cukraus kiekis kraujyje – kartais buvo didesnis nei įprastai, kartais, regis, priimtinose ribose, bet mano sveikata vis tiek paliko daug norimų rezultatų. Gydytojas, kaip ir tikėtasi, paskyrė dietą, išrašė mitybos rekomendacijų ir pridūrė: galbūt jau ką – tabletes. Bet aš labai norėjau rasti ką nors paprasto, natūralaus, kad galėčiau save išlaikyti be nuolatinės „chemijos“.
Mano paprastas būdas virti sorų košę sveikatai
Jokių sudėtingų ritualų. Viskas elementaru:
Svarbiausia – nuplauti. Soras reikia labai gerai nuplauti, 7–8 kartus, kol vanduo taps visiškai skaidrus. Taip pašalinamas galimas kartumas ir pagerinamas būsimos košės skonis.
Verdu su vandeniu: vienai daliai košės imu apie 2,5–3 dalis vandens. Užvirus, sumažinu ugnį iki minimumo, uždengiu dangčiu ir palieku virti 20–25 minutes, kol iškeps.
Priedų reikia minimaliai: į gatavą patiekalą įdedu arba mažytį gabalėlį kokybiško sviesto (ne mažiau kaip 82,5 %), arba arbatinį šaukštelį nerafinuotų linų sėmenų. Šiek tiek druskos – jau lėkštėje. Cukraus visiškai nevalgau.
Šią košę valgau 3–4 kartus per savaitę – pusryčiams arba lengvai vakarienei. Porcija maža, 150–200 gramų. Kartais, kad būtų įvairiau, įdedu šiek tiek tarkuotos morkos ar moliūgo – ir skanu, ir sveika.
Netikėtas ir malonus rezultatas
Jei atvirai, nesitikėjau jokių stebuklų. Tačiau po poros savaičių pastebėjau, kad taip dažnai pasirodęs sunkumas po valgio dingo. Tada supratau, kad rečiau norisi saldumynų – anksčiau be jų neįsivaizduodavome nė dienos. O po dviejų mėnesių, kai atlikau planinius tyrimus, buvau dar labiau nustebusi: cukraus kiekis tapo stabilus, nebebuvo ankstesnių staigių šuolių. Pagerėjo bendra būklė – atsirado lengvumas, tarsi kūnas pradėtų ramiau dirbti, ypač kasa nustojo „nervintis“. Net oda pradėjo atrodyti gaivesnė – tai taip pat buvo netikėtas, bet malonus bonusas.
Kodėl tokia paprasta košė tokia sveika?
Vėliau pradėjau domėtis, kokia gi paslaptis. Ir paaiškėjo, kad soros nėra tokios paprastos, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio:
- Daug skaidulų: padeda švelniai išvalyti žarnyną ir pagerinti virškinimą.
- B grupės vitaminai: sorose jų yra daug, jie būtini normaliai medžiagų apykaitai, nervų sistemos veiklai ir kasos sveikatai.
- Lėti angliavandeniai: suteikia ilgalaikį sotumo jausmą, suteikia energijos ir nesukelia staigaus gliukozės kiekio padidėjimo.
- Apgaubiamasis poveikis: ypač jei košė skysta, ji švelniai veikia virškinamojo trakto gleivinę.
- Neapkrauna kasos: lengvai virškinamas ir nesukelia dirginimo.
Keletas svarbių punktų:
- Visada kruopščiai nuplaukite dribsnius – tai labai svarbu skoniui ir naudai sveikatai.
- Žinokite savo ribas: net ir sveikas maistas dideliais kiekiais gali turėti priešingą poveikį.
- Įsiklausykite į save: jei sergate lėtinėmis virškinimo trakto ligomis (pavyzdžiui, sumažėjęs rūgštingumas arba polinkis į vidurių užkietėjimą – nors soros dažniausiai padeda), pradėkite nuo labai mažų porcijų ir stebėkite reakciją.
- Nesugadinkite sveiko patiekalo – nedėkite į jį kalnų cukraus, uogienės ar riebaus pieno. Visa tai panaikins gydomąjį poveikį.
Ką dar įtraukti į savo mitybą, kad palaikyčiau kasą ir kontroliuočiau cukraus kiekį kraujyje?
Akivaizdu, kad tai neapsiriboja vien koše. Mano mityba apima:
- Liesa mėsa ir paukštiena – kalakutiena, vištienos krūtinėlė, virta garuose arba kepta orkaitėje.
- Daržovės – troškintos arba virtos garuose: cukinijos, brokoliai, žiediniai kopūstai, morkos.
- Rauginti pieno produktai be cukraus – jogurtas, kefyras.
- Mažai riebalų turintis varškės sūris.
- Žolelių užpilai ir nuovirai – ypač mėgstu erškėtuoges.
Svarbu!
Viskas, apie ką rašau, yra mano asmeninė patirtis, paremta stebėjimais ir informacija iš atvirų šaltinių. Tai nėra medicininė rekomendacija. Jei turite problemų su kasa ar cukraus kiekiu kraujyje, bet kokius mitybos pokyčius reikėtų aptarti su gydytoju. Tik specialistas gali atsižvelgti į visus jūsų sveikatos niuansus.
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
