Kad gimtų nauji ledai, reikia daugiau nei recepto – reikia drąsos eksperimentuoti ir klausytis vartotojo. Norint atkurti seniai pamirštus receptus ir išsaugoti į atmintinį nuo vaikystės įsirėžusius skonius, reikia dar daugiau. Tuo įsitikino „Klaipėdos pieno“ komanda, į parduotuvių šaldytuvus sugrąžinusi legendinius „Kriu-Kriu“ ledus, papildančius platų skirtingų skonių ledų asortimentą.
Po prašymų ir peticijų atkūrė originalų receptą
Legendiniai ledai „Kriu-Kriu“ pirmą kartą pasirodė Lietuvos rinkoje 1999-aisiais. Tai buvo laikotarpis, kai keitėsi ne tik šalies veidas, bet ir maisto kultūra – žmonės nedrąsiai ieškojo naujovių, tačiau mielai mėgavosi ir tradiciniais skoniais. Būtent tokiu metu „Klaipėdos pieno“ technologė Virginija Vaitkuvienė su kolegomis sukūrė tai, kas vėliau tapo tikru ledų pasaulio fenomenu.
„Tais metais įsigijome naują kompleksinę gamybos liniją. Tai reiškė, kad galėjome kurti visai kitokius produktus, nei iki tol. Rinkomės atsakingai – kas patiktų ne tik mums patiems, bet ir pirkėjams. Tuomet nusprendėme pasiūlyti sumuštinio tipo ledus, tokių Lietuvoje dar nebuvo. Sugalvojome savo receptą, bandėme daug kartų, kol pagaliau pavyko. Rezultatas – skonis, kurį visi pamilo iš pirmo kąsnio“, – pasakoja legendinio ledų recepto autorė.
Technologė prisimena – kai po beveik dviejų dešimtmečių jų gamyba buvo sustabdyta, įmonę pasiekė gausybė laiškų, žinučių, komentarų. Žmonės rašė, kad šie ledai – tai jų vaikystė, jų vasaros atostogos, šeimos iškylos.
„Kai nusprendėme sugrąžinti „Kriu-Kriu“, buvo neapsakomai gera matyti, kaip juos džiaugsmingai sutiko ir naujoji karta, ir tie, kurie su šiais ledais užaugo“, – džiaugiasi „Klaipėdos pieno“ technologė Neringa Argustaitė-Valužienė.
Grąžinti „Kriu-Kriu“ reikėjo ne tik technologinių sprendimų, bet ir milžiniško atkaklumo bei archyvinių tyrinėjimų. „Klaipėdos pieno“ technologė pasakoja, kad buvo nuspręsta atkurti ledus absoliučiai tokius, kokie jie buvo – ne tik dėl skonio, bet ir dėl emocinio ryšio, pagarbos vartotojų atminčiai.
„Mes nusprendėme nekeisti nieko – nei skonio, nei pakuotės, nei mažiausios detalės. Reikėjo grąžinti būtent tuos „Kriu-Kriu“, kuriuos žmonės prisimena iš vaikystės. Pakuotės plėvelė buvo vienas iš iššūkių – paskutinį kartą ji buvo spausdinta prieš kone dešimtmetį, o technologijos nuo tada stipriai pasikeitė.
Turėjome tik vieną seną pakuotės pavyzdį. Ieškojome gamintojo, kuris galėtų pagaminti plėvelę pagal šį pavyzdį, net jei ji ir nėra tokia moderni, remiantis šiuolaikiniais standartais. Tai buvo sudėtinga, bet mes žinojome, kad jei keisime nors menkiausią detalę – žmonės tai pastebės. Ir tai jau nebebus tie patys „Kriu-Kriu“ ledai“, – pasakoja prekės ženklų vadovė Agnė Bartauskienė.
„DIONE“ ledai – gyvenimo stiliaus dalis
Galbūt dar ne visi žino, kad po „Klaipėdos pieno“ stogu gimsta ir „DIONE“ ledai. Sukurti tiems, kuriems svarbu ne tik skonis, kokybė, bet ir patyrimas – nuo pakuotės iki akimirkos, kai pirmas kąsnis ištirpsta burnoje.
„Norėtume, kad „DIONE“ taptų daugiau nei ledų prekės ženklu. Tai kvietimas sąmoningai sustoti ir pasimėgauti subtilia skonio akimirka. „DIONE“ – tai ne tik desertas. Tai nedidelis, bet asmeniškas pasirinkimas, atspindintis vertybes – kokybę, estetiką, laiką sau, dėmesį detalėms. Mūsų tikslas – žmogus galėtų sustoti ir padovanoti sau malonumo akimirką, susikurti mažą šventę. Kad šis desertas taptų tarsi žinute sau – esu svarbus, nusipelniau pertraukos, skonio, kuris vertas mano dėmesio“, – sako prekės ženklų vadovė A. Bartauskienė.
Ji pastebi, kad „DIONE“ skoniai – ne eksperimentiniai, o laiko nugludinti, su ypatingu dėmesiu kokybei, skoniui ir tekstūrai. Tai ledai, kurie kalba ne garsiai, bet tiksliai. Jie tampa pareiškimu – ne demonstratyviu, bet subtiliu, elegantišku.
Ledų kūryba – tendencijos, eksperimentai ir vartotojų balsas
Technologė Neringa Argustaitė-Valužienė pastebi, kad ledų pasaulis visada buvo dinamiškas, tačiau šiandien kūrybos tempai – ypač spartūs. Todėl stovėti vietoje negalima – tenka nuolat ieškoti dermės tarp naujausių tendencijų ir emocinio ryšio su vartotoju.
„Per tuos metus matėme, kaip keitėsi ne tik žmonių skonis, bet ir technologinės galimybės. Anksčiau, norėdami sukurti kažką naujo, eksperimentuodavome ilgas valandas, rankiniu būdu maišydami, bandydami, koreguodami. Dabar turime kur kas daugiau įrankių, tačiau esmė nepasikeitė – kiekvienas skonis turi gimti su idėja, su emocija“, – sako „Klaipėdos pieno“ technologė.
Anot jos, kai kurių skonių sėkmė yra beveik mistiška – niekas negali iš anksto numatyti, ar pirkėjas pamils ledus, tačiau vienas dalykas visada pasiteisina – tikrumas. Kai receptas sukurtas ne siekiant sužibėti, o norint perduoti jausmą, tai pajunta ir vartotojas.
Šią patirtinę, beveik instinktyvią kūrybos pusę papildo ir duomenimis bei pasaulinėmis įžvalgomis grįsti sprendimai. Kūrybinėje komandoje nuolat vyksta dialogas tarp tradicijų ir inovacijų, tarp to, ką žmonės jau pamilo, ir to, ko jie dar tik pradės norėti. Būtent ši dermė leidžia „Klaipėdos pienui“ išlaikyti klasiką ir pristatyti naujus, šiuolaikinius skonius.
Nuolatos stebime tendencijas ir žiūrime, kas atitinka mūsų vertybes, kokias kryptis norime stiprinti. Viena ryškiausių pastebimų krypčių – „clean label“, arba kitaip – švarus prekės ženklas su mažiau cukraus, natūraliais ingredientais, trumpa sudėtimi. Taip pat mažesnės porcijos, ledų batonėliai, ledų gabalėliai, funkcionalūs desertai su baltymais ar skaidulomis. Kita kryptis – nostalgija. Žmonės nori sugrįžti prie to, kas turi stiprį emocinį ryšį su vaikystės momentais, išgyvenimais“, – pasakoja marketingo vadovė Silvija Ivanauskienė.
Tendencijų analizės metu gimsta ir idėjos kolaboracijoms – su dizaineriais, menininkais ar net kitų sektorių prekių ženklais. „Kar Kar x EGYBOY“ ledų kolekcija tapo pavyzdžiu, kaip ledai gali būti meno ir mados dalimi.
„Kai kurios mūsų naujienos gimsta kaip atsakas į konkrečius vartotojų prašymus – taip nutiko su „Kriu-Kriu“. Tačiau kuriame ir tai, ko niekas dar nesitiki. Stebime, kur eina pasaulis, bet išlaikome ir savo braižą – išskirtinius skonius, formas, stiprią komunikaciją. Kartais tendencija diktuoja produktą, o kartais mes patys ją kuriame“, – sako S. Ivanauskienė.
Nuo „Baltosios varnelės“ iki „Kar Kar“ – kaip varnelė keliauja po pasaulį
Ilgą laiką „Klaipėdos pienas“ buvo atpažįstamas per „Baltosios varnelės“ prekės ženklą – daugelio lietuvių vaikystės simbolį. Tačiau užsienio rinkos kėlė iššūkį – pavadinimas, artimas lietuviui, buvo sunkiai ištariamas ir nesuprantamas užsienio vartotojui. Norint tapti konkurencingais tarptautinėje rinkoje, reikėjo prekės ženklo, kuris būtų universalesnis, tačiau išlaikytų atpažįstamą tapatybę – taip „Baltoji varnelė“ tapo „Kar Kar“.
Šis pokytis buvo daugiau nei kosmetinis – tai strateginis žingsnis, kurio sėkmė priklausė nuo gebėjimo išlaikyti esmines vertybes, bet prisitaikyti prie skirtingų kultūrinių kontekstų.
„Keisti pavadinimą buvo didžiulė atsakomybė. Mūsų tyrimai rodė, kad „Baltoji varnelė“ – vienas žinomiausių prekės ženklų Lietuvoje. Bet pavadinimas nebuvo tinkamas užsienio rinkoms. Todėl pasirinkome „Kar Kar“ – tai tarsi garsas, kurį leidžia varna, dalis senosios mūsų tapatybės. Vizualiai beveik niekas nepasikeitė – tik logotipas. Ir žmonės net nepastebėjo skirtumo. Taip išlaikėme atpažįstamumą ir atvėrėme duris pasauliui“, – aiškina A. Bartauskienė.
Be to, pereinamasis laikotarpis buvo subtilus – vienu metu rinkoje buvo abu ženklai. Toks sprendimas padėjo išvengti vartotojų pasimetimo, o „Kar Kar“ netruko įsitvirtinti kaip šiuolaikiškas, bet pažįstamas vardas.
S. Ivanauskienė pastebi, kad skirtingose šalyse ledų vartojimo įpročiai – labai nevienodi, o tai tiesiogiai veikia ir eksporto strategijas. Lietuvoje vis dar vyrauja ryškus sezoniškumas – žiemą ledų valgome mažiau, nors įpročiai pamažu keičiasi. Tuo tarpu Skandinavijoje, Vokietijoje ar kitose šalyse ledai vartojami ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Būtent todėl „Klaipėdos pienui“ tapo itin svarbu prisitaikyti prie šių skirtumų ir atliepti įvairių rinkų poreikius.
„Eksportas mums padeda mažinti sezoniškumą, bet dar svarbiau – tai būdas augti. „DIONE“ prekės ženklas nuo pat pradžių buvo orientuotas į eksportą. Šiandien jį galima rasti Suomijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Maroke, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje ir net Mauricijuje. Tuo tarpu „Kar Kar“ vis labiau domina užsienio partnerius dėl savo formų, konceptų, ryškaus įvaizdžio. Užsieniečiai nori originalumo, stiprios žinutės – o tai mes ir kuriame“, – teigia S. Ivanauskienė.
Eksportas leidžia parodyti, kad lietuviški ledai gali būti konkurencingi ne tik skoniu, bet ir įvaizdžiu, kūrybiškumu. Tai produktas, kuris peržengia šalies ribas, bet išlaiko savo kilmės esmę – kokybę, emociją ir tikrumą.
