Falo formą primenanti poniabudė, liaudyje dar vilkagrybiu, žemės taukais vadinamas grybas, auga ir mūsų miškuose liepos–rugsėjo mėnesiais. Užaugęs grybas skleidžia aitrų kvapą. Daugeliui jis primena dvėselieną. Nepaisant to, dalis žmonių tiki, kad grybas turi sveikatai palankių savybių. Kaip yra iš tiesų?
Poniabudė seniai žinoma liaudies medicinoje
Kai kas mano, kad poniabudėje esanti medžiaga icariinas gali padėti pagerinti kraujotaką, ypač lytiniuose organuose, taip pat turėti teigiamą poveikį vyrų seksualinei funkcijai.
Interneto parduotuvėse galima rasti iš poniabudės padarytų ekstraktų. Tiesa, kaina nėra žema. 250 ml ekstrakto kainuoja beveik 40 eurų.
Gamtos tyrimų centro mikologas dr. Jonas Kasparavičius LRT.lt sako, kad poniabudė turi augimo ypatumų. Pasak jo, iš pradžių išdygsta į kiaušinį panašus balkšvas darinys ir labai greitai išleidžia kotą. Žmonės ieško ir vartoja būtent tą kiaušinį, nes tiki, kad jis turi įvairių sveikatai palankių medžiagų.
„Liaudies medicinoje šis grybas naudojamas seniai. Nustatyta, kad poniabudė turi skausmą malšinančių savybių. Žmonės ja trindavo skaudančius sąnarius, gydydavosi reumatą, podagrą. Gimdyvėms duodavo išgerti trintų poniabudės miltelių su pienu.
Lotyniškas šio grybo pavadinimas yra Phallus. Lietuviškai reiškia falą, todėl buvo tikima, kad šis grybas veikia kaip afrodiziakas. Jis taip buvo valgomas manant, kad pagerės erekcija. Tačiau reikia nepamiršti, kad tai vyko 19 amžiuje, kai medicina dar nebuvo daug pažengusi“, – pasakoja mikologas.
Nauda sveikatai ar pelnymasis iš lengvatikių?
Mokslininkas sako, kad prieš maždaug penkiolika metų poniabudė tapo liaudies medicinos panacėja onkologinių ligų gydyme. Vilkagrybis pakeitė nuodingą raudonąją musmirę.
„Pasklido mokslu neparemta informacija, kad poniabudės kiaušinis neva gydo krūties vėžį, paskui jau ir kiaušidžių vėžį. Dar vėliau – tinkamas visų rūšių onkologinių ligų gydymui. Buvo net įmonė, kurioje buvo galima užsisakyti poniabudės kiaušinių. Vos ne kilogramą. Iš kur jie tiek daug gaudavo, neįsivaizduoju. Poniabudės neauga masiškai, kaip kokios voveraitės ar kiti grybai.
Panašu, kad tokios įmonės ar pavieniai prekeiviai naudojasi tam tikros žmonių grupės naivumu, tikėjimu ir pažeidžiamumu. Atsiranda koks nors energingesnis platintojas ir neva stebuklingos grybo savybės pradeda plisti po socialinius tinklus, o kažkas pelnosi iš masinės psichozės“, – sako J. Kasparavičius.
Grybas nėra nuodingas, bet ar naudingas?
Pasak mikologo, poniabudė nėra nuodingas grybas, todėl jį galima valgyti. Kitas klausimas, ar pasveiksi. Nors placebo efektas gali ir suveikti.
„Grybo skonis yra šioks toks. Primena šaltienos konsistenciją. Vidury grybo kiaušinio toks kaip embrionas, o aplinkui gleivės. Man teko ragauti.
Beje, kol grybas yra kiaušinio formos, jis nesmirda. Vėliau skleidžia specifinį kvapą, kad priviliotų muses, o jos išnešiotų sporas. Vieni sako, kad kvapas primena dvėselieną, kitiems jis nėra labai šlykštus. Primena gamtos kvapą. Tačiau išdžiovinus poniabudę ir sutrynus į miltelius, kvapas dingsta.
Beje, šitas grybas labai greitai iš kiaušinio pradeda formuoti kotą, stiebtis kaip tikras falas. Būna, kad net išrovus iš žemės nešant namo jis kotą suformuoja. Net šaldytuve gali augti“, – įdomias poniabudės savybes atskleidžia mokslininkas.
J. Kasparavičius įspėja, kad mažus poniabudės kiaušinius galima supainioti su mirtinai nuodingos žaliosios musmirės embrionu.
„Atskirti galima perpjovus kiaušinį per pusę. Musmirės bus baltas vidus, o poniabudės turės gleivėtą apvalkalą, kaip želę“, – paaiškina grybų specialistas.
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
