Lietuvoje gyventojų skaičius traukiasi, tačiau valstybės aparatas, užuot mažėjęs kartu su visuomene, ir toliau plečiasi. Tokią problemą įžvelgia prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis. Žinomas verslininkas įsitikinęs, kad mažėjant dirbančiųjų skaičiui šalis nebegali sau leisti vis didėjančios biurokratijos, kurią išlaikyti tenka privačiam verslui.
Verslininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuva Europos Sąjungos kontekste išsiskiria dideliu viešajame sektoriuje dirbančių žmonių skaičiumi. Jo vertinimu, valstybės išlaidos administraciniam aparatui kelia vis daugiau klausimų, ypač turint omenyje demografines tendencijas ir ateityje mažėsiantį dirbančių gyventojų skaičių.
Apie tai D. Dundulis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“. Jo teigimu, jei gyventojų ir darbuotojų mažės, o valstybės tarnautojų skaičius nemažės, vis didesnė ekonomikos naštos dalis teks likusiems dirbantiesiems.
D. Dundulis įspėjo: ilgainiui gali tapti dar sunkiau
„Pas mus mažėja gyventojų, pas mus mažėja piliečių, todėl reikia mažinti ir valdišką sektorių. Jis kiekvienais metais net truputį paauga“, – kalbėjo verslininkas.
Jo manymu, problema taps dar ryškesnė ateityje, kai Lietuvoje dirbančių žmonių bus mažiau, tačiau valstybės išlaikymo poreikis išliks didelis.
„Jei po 20 metų pas mus dirbančiųjų skaičius 200 tūkst., o valdiškas sektorius nepasikeis ar net dar sugebės paaugti, tai puikiai suprantate, kad viskas nukeliaus į tą sektorių ir BVP nebus kuriamas.
Taigi verslui reikia išlaikyti ir pensininkus, ir viešąjį sektorių“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė D. Dundulis.
Verslininkas pabrėžė, kad kalbėdamas apie viešojo sektoriaus mažinimą jis neturi omenyje visų valstybės finansuojamų darbuotojų. Mokytojų ir gydytojų darbas, pasak jo, yra būtinas, tačiau administracinės struktūros turėtų būti peržiūrėtos ir efektyvinamos.
Mokyklos, kuriose mokosi vos 50 vaikų, taip pat sulaukė kritikos
D. Dundulis atkreipė dėmesį ir į švietimo įstaigų išlaikymo klausimą. Jo nuomone, mokyklos, kuriose mokosi vos 50 moksleivių, turėtų būti uždaromos, nes tokių įstaigų išlaikymas nėra efektyvus.
Šis pasiūlymas paliečia jautrią temą – kaip suderinti valstybės išlaidas, švietimo kokybę ir regionų gyventojų poreikius. Mažėjant mokinių skaičiui, kai kurioms savivaldybėms vis sunkiau išlaikyti mažas mokyklas, tačiau jų uždarymas gali reikšti ir ilgesnį kelią iki ugdymo įstaigos vaikams.
Verslininko įsitikinimu, valstybė turėtų drąsiau peržiūrėti savo išlaidas ir ieškoti būdų, kaip efektyviau panaudoti turimus išteklius.
Kodėl Seime vis dar 141 narys?
Dar vieną klausimą D. Dundulis kelia dėl Lietuvos parlamento ir jį aptarnaujančio personalo. Jis priminė, kad 141 Seimo nario skaičius buvo nustatytas laikotarpiu, kai Lietuvoje gyveno gerokai daugiau žmonių nei dabar.
1992 metais šalyje buvo apie 3,7 mln. nuolatinių gyventojų. Šiandien jų likę maždaug 2,8 mln., tačiau Seimo narių skaičius nepasikeitė. Verslininkas atkreipė dėmesį ir į, jo teigimu, išaugusį parlamento tarnautojų bei darbuotojų skaičių.
„O dabar mes turime 2,8 mln. gyventojų ir vis tiek yra 141 Seimo narys, plius per tą laiką turime išaugusį Seimo tarnautojų, darbuotojų skaičių“, – kalbėjo jis.
D. Dundulio nuomone, per kelis dešimtmečius smarkiai pasikeitus technologijoms, valstybės institucijos turėjo tapti gerokai efektyvesnės. Jis priminė, kad vis daugiau procesų galima automatizuoti, o kai kurioms užduotims atlikti pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas.
„Juk daug kalbame apie automatizaciją. Tai ir šios institucijos turėjo pereiti prie kompiuterizacijos, bet matome, kad valdininkų skaičius tik išaugo. Dabar jau turime ir dirbtinį intelektą, kuris mums rašo atsakymus, bet valdininkija vis tiek auga“, – teigė „Norfos“ vadovas.
D. Dundulis prabilo ir apie pensinį amžių
Verslininko kritika neapsiribojo vien valstybės tarnautojų skaičiumi. Jis taip pat priminė, kaip per kelis dešimtmečius Lietuvoje keitėsi pensinis amžius.
D. Dundulio teigimu, 1990 metais moterys į pensiją išeidavo sulaukusios 55 metų, o vyrai – 60 metų. Vėliau pensinis amžius buvo palaipsniui didinamas ir galiausiai pasiekė 65 metus.
Verslininkas nuogąstauja, kad visuomenei senstant ir mažėjant dirbančiųjų skaičiui ateityje gali vėl būti kalbama apie būtinybę ilginti pensinį amžių. Tačiau, jo manymu, prieš imantis tokių sprendimų pirmiausia reikėtų įvertinti, ar valstybės aparatas veikia pakankamai efektyviai.
„Prisiminkime, kad 1990 metais moterų pensinis amžius buvo 55 metai, vyrų – 60 metų. Tyliai ramiai atėjome iki 65 metų. Paskui bus mums aiškinama, kad neužtenka pinigų ir pensinį amžių reikia vėl ilginti. O iš tikrųjų reikia tvarkytis“, – savo poziciją išsakė D. Dundulis.
Jo žinutė aiški: mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, valstybė turėtų ieškoti ne tik būdų, kaip surinkti daugiau pajamų, bet ir kaip efektyviau naudoti jau turimus išteklius. Verslininko manymu, biurokratijos augimas demografinio nuosmukio sąlygomis kelia klausimą, kiek ilgai vis didesnę valstybės išlaikymo naštą galės nešti mažėjantis dirbančiųjų skaičius.
