Lietuvoje gyventojai nuolat raginami dirbti skaidriai, mokėti socialinio draudimo įmokas ir kaupinti kuo didesnį stažą, kad senatvėje nepritrūktų pinigų. Be to, patariama investuoti į II ir III pensijų pakopas. Tačiau, nors kai kurie dirba 30-40 metų ir kaupia pensiją keliuose fonduose, kiti – su dvigubai trumpesniu stažu arba netgi nedirbę – yra išlaikomi visų mokesčių mokėtojų.
Ekspertai paaiškina, kodėl pensija yra tokio pat dydžio tiek tiems, kurie turi minimalų, tiek tiems, kurie turi pilną stažą, ir kodėl tai nėra neteisinga kitiems pensininkams.
Kodėl pensijos dalis vienoda visiems?
„Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paaiškina, kad teisei į senatvės pensiją įgyti reikalingas mažiausiai 15 metų stažas. Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių: bendrosios ir individualiosios
- Individualioji dalis priklauso nuo asmens sukauptų apskaitos taškų: kuo daugiau dirbta ir kuo daugiau uždirbta, tuo daugiau taškų ir didesnė pensija.
- 1 taško vertė 2024 m. – 6,38 eurai, todėl jei asmuo turi 10 taškų, jo individualioji pensijos dalis bus 63,80 euro.
Tačiau bendroji pensijos dalis, kuri šiuo metu yra 269,77 eurai, išmokama tiek tiems, kurie turi minimalų (15 metų), tiek tiems, kurie turi būtinąjį (33,5 metų) stažą. Ši dalis yra vienoda, nepriklausomai nuo asmens pajamų ar įmokų.
Kodėl ši tvarka buvo pakeista?
Anksčiau bendroji pensijos dalis buvo mokama tik tiems, kurie turėjo pilną stažą (33,5 metų). Kitiems pensininkams ši dalis buvo proporcingai mažesnė. Tačiau dėl to dalis pensininkų buvo išlaikomi iš valstybės biudžeto, nes pensijos nepakako pragyvenimui.
Nuo 2019 m., bendroji pensijos dalis nebemokama iš Sodros įmokų, bet iš valstybės biudžeto, kad apsaugotų pensininkus nuo skurdo. Dėl to buvo nuspręsta, kad ši dalis visiems pensininkams bus vienoda.
Kaip padidėja bendroji pensijos dalis, kai dirbama ilgiau?
Iš tiesų, jei žmogus turi daugiau nei 33,5 metų stažo, jo bendroji pensijos dalis padidėja proporcingai:
- Pavyzdžiui, jei žmogus turėjo 40 metų stažą vietoje 33,5 metų, jo bendroji pensijos dalis būtų 358,22 euro, t.y. beveik 90 eurų daugiau nei tiems, kurie dirbo mažiau nei reikalaujama.
Didesnė pensija už ilgą darbo stažą: ar tai sąžininga?
Kilęs klausimas: ar sąžininga, kad pensininkai, turintys 15 metų stažo, gauna tą pačią bendrąją dalį kaip ir tie, kurie dirbo ilgiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškina, kad už tai atsako individualioji pensijos dalis, atspindinti kiekvieno asmens indėlį į pensiją.
Pavyzdžiui, žmogus, turintis 40 metų stažą, su 38 apskaitos taškais, gaus didesnę individualiąją dalį, kuri bus 242,44 euro, tačiau jo bendroji dalis padidės ir sieks 338,22 euro, todėl bendra pensija bus 580,65 euro.
Kas, jei žmogus dirbo mažiau?
Profesorius ir ekonomistas Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse yra nacionalinė pensija, kuri yra skiriama visiems, nepriklausomai nuo darbo stažo ir įmokų. Lietuvoje yra šalpos pensijos, kurias gauna tie, kurie nedirbo arba turėjo labai mažą stažą, pavyzdžiui, tėvai, auginantys vaikus.
Pasak ekonomisto, Lietuvoje būtų logiška panaikinti šalpos pensiją ir visiems pensininkams mokėti bent 400 eurų bendrąją dalį, nes tai būtų minimalus pragyvenimo lygis. Individualioji dalis vis tiek priklausytų nuo stažo ir įmokų.
Kas įskaičiuojama į stažą ir taškus?
Vienas stažo metai įskaičiuojami, jei per metus sumokėta ne mažiau kaip 12 socialinio draudimo įmokų. Tačiau uždirbant daugiau nei vidutinį atlyginimą, per metus galima įgyti daugiau apskaitos taškų – iki 5 taškų.
Pvz., jei žmogus uždirba 5 tūkst. eurų per mėnesį ir sumoka visus reikalingus įmokas, jis per metus gali įgyti 2,63 apskaitos taško ir 1 stažo metų.
Pensininkų statistika
Šiuo metu senatvės pensiją gauna apie 624 tūkst. žmonių. Vidutinė senatvės pensija yra 598 eurai, tačiau su pilnu stažu vidutinė pensija siekia 640 eurų. Mažiausias pensijas (iki 290 eurų) gauna 391 asmuo, o didžiausias pensijas (virš 2 tūkst. eurų) gauna 96 žmonės.
