Artėjanti 2026–2027 metų žiema Europoje kelia vis daugiau diskusijų. Internete plinta perspėjimai apie galimą „šimtmečio žiemą“, kuri esą galėtų atnešti itin stiprius šalčius, gausų snygį ir ilgai trunkančias pūgas. Tačiau mokslininkai į tokias prognozes ragina žvelgti atsargiai. Nors tam tikri atmosferos procesai iš tiesų gali sudaryti sąlygas arktinio oro įsiveržimams į Europą, tai dar nereiškia, kad Lietuvai gresia rekordinis speigas. Kas iš tiesų gali nutikti artimiausiais mėnesiais ir kodėl vienas atmosferos reiškinys sulaukia tiek daug dėmesio?
Europoje kalbama apie išskirtinę žiemą
Artėjant gruodžiui, vis dažniau pasirodo pranešimų apie galimus didelius orų pokyčius Europoje. Daugiausia dėmesio sulaukia prognozės, kuriose minimi stiprūs šalčiai, arktinės oro masės ir galimybė sulaukti gerokai daugiau sniego nei įprastai.
Kai kuriuose socialinių tinklų įrašuose netgi teigiama, kad Europa gali susidurti su viena atšiauriausių žiemų per pastaruosius šimtą metų.
Tačiau tokie pareiškimai ne visada pagrįsti patikimais meteorologiniais duomenimis.
Norint nustatyti, ar žiema iš tiesų bus rekordinė, reikia vertinti ne pavienius šalčio protrūkius, o viso sezono temperatūrą, kritulių kiekį ir kitus meteorologinius rodiklius.
Be to, ilgalaikės prognozės negali tiksliai numatyti, kokia temperatūra konkrečią dieną bus po kelių mėnesių.
Vis dėlto mokslininkams svarbūs atmosferos procesai gali padėti suprasti, kokiomis sąlygomis Europą pasiekia stipriausios šalčio bangos.
Mokslininkų dėmesys krypsta į poliarinį sūkurį
Vienas įdomiausių šių metų meteorologinių reiškinių susijęs su poliariniu sūkuriu – didelio masto atmosferos cirkuliacijos sistema, veikiančia virš poliarinių platumų.
Lapkričio 4 dieną meteorologinių prognozių analitikas Andrejus Flisas portale „Severe Weather Europe“ paskelbė analizę, kurioje aptarė neįprastai ankstyvą poliarinio sūkurio silpnėjimą.
Jo nagrinėti modeliai rodė galimą stiprų stratosferos vėjų susilpnėjimą ir net jų krypties pasikeitimą. Toks procesas gali būti susijęs su staigiu stratosferos atšilimu.
Analizėje aptariama galimybė, kad šis reiškinys įvyks neįprastai anksti, tačiau jo poveikis žiemos orams vis dar neaiškus.
Kodėl tai svarbu Europai?
Susilpnėjus poliariniam sūkuriui, tam tikromis aplinkybėmis gali pasikeisti atmosferos cirkuliacija ir padidėti tikimybė, kad šaltas arktinis oras prasiverš į vidutines platumas.
Tačiau toks reiškinys nebūtinai reiškia, kad stipriausi šalčiai pasieks Lietuvą. Šaltos oro masės gali nukrypti į Šiaurės Ameriką, Aziją ar kitas Europos dalis.
Naujausios prognozės pateikia netikėtą vaizdą
Nors kalbos apie „šimtmečio žiemą“ skamba grėsmingai, naujausi sezoninių prognozių duomenys rodo gerokai sudėtingesnę situaciją.
Europos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ spalio mėnesio sezoninėje apžvalgoje nurodoma, kad didelėje Europos dalyje 2026–2027 metų žiemą labiau tikėtina aukštesnė už daugiametį vidurkį temperatūra.
Tačiau prognozėse taip pat matomi galimi atmosferos cirkuliacijos pokyčiai žiemai įsibėgėjant.
Ypač svarbus gali būti aukštesnio atmosferos slėgio formavimasis poliariniuose regionuose, kuris tam tikromis sąlygomis paveiktų ir Šiaurės Europą.
Tai reiškia, kad net ir palyginti šilta žiema gali turėti trumpų, tačiau stiprių šalčio protrūkių.
Lietuvoje speigai gali sugrįžti net po švelnaus gruodžio
Lietuvos klimato sąlygomis žiemos orai dažnai keičiasi labai greitai.
Vieną savaitę gali vyrauti lietus ir teigiama temperatūra, o kitą šalį gali pasiekti šaltos oro masės, sniegas ir stiprus vėjas.
Ypač ryškūs temperatūros pokyčiai galimi tuomet, kai virš Skandinavijos susiformuoja aukšto atmosferos slėgio sritis.
Tokiu atveju susilpnėja šiltesnio Atlanto oro įtaka, o į Baltijos regioną gali pradėti plūsti šaltas oras iš rytų arba šiaurės.
Jeigu tuo metu susiformuotų sniego danga, o naktys būtų giedros ir ramios, temperatūra galėtų nukristi dar labiau.
Vis dėlto kol kas nėra patikimos prognozės, kad būtent šią žiemą Lietuvoje pasikartos istoriniai šalčio rekordai.
Sniego klausimas – dar viena didelė nežinomybė
Ne mažiau nei šaltis gyventojus domina galimas sniego kiekis.
Spalio mėnesį paskelbtoje „Severe Weather Europe“ sezoninių modelių apžvalgoje nurodoma, kad daugelyje Europos regionų bendras sniego kiekis gali būti mažesnis už įprastą.
Tačiau tokia tendencija nereiškia, kad nebus stiprių pūgų ar intensyvaus snygio. Severe Weather Europe+1
Jeigu į Baltijos regioną įsiveržtų šaltas oras, o tuo pačiu metu slinktų drėgnas ciklonas, galėtų susidaryti palankios sąlygos gausiam sniegui.
Per trumpą laiką iškritęs didelis sniego kiekis gali sutrikdyti eismą, apsunkinti kelių priežiūros darbus ir sukelti problemų gyventojams.
Todėl net ir mažesnį bendrą sniego kiekį prognozuojanti sezoninė apžvalga neatmeta pavienių stiprių žiemos audrų.
Ar Lietuva gali sulaukti –30 laipsnių šalčio?
Lietuvoje tokia temperatūra yra reta, tačiau įmanoma.
2025–2026 metų žiema priminė, kad stiprūs speigai mūsų šalyje niekur nedingo.
Tačiau prognozuoti konkrečią –30 laipsnių temperatūrą keliems mėnesiams į priekį nėra patikima.
Tam reikėtų itin palankaus meteorologinių sąlygų derinio – labai šaltos oro masės, sniego dangos, silpno vėjo ir giedrų naktų.
Dar mažiau pagrindo kalbėti apie istorinio –42,9 °C rekordo, užfiksuoto 1956 metais Utenoje, pasikartojimą.
Šiuo metu tokia temperatūra nėra prognozuojama.
Kada paaiškės, kokia žiema iš tiesų laukia?
Artimiausiais mėnesiais meteorologiniai modeliai pateiks daugiau informacijos apie atmosferos cirkuliacijos pokyčius ir galimus šalčio protrūkius.
Ypač svarbu bus stebėti, kaip vystysis poliarinis sūkurys ir ar jo pokyčiai paveiks oro masių judėjimą virš Europos.
Tačiau tiksliausiai stipraus snygio, pūgų ar speigo pradžią galima prognozuoti likus gerokai mažiau laiko iki konkretaus įvykio.
Lietuvos gyventojams svarbu stebėti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamus perspėjimus ir pasiruošti staigiems temperatūros pokyčiams.
Ar iš tiesų artėja „šimtmečio žiema“?
Nors internete plinta grėsmingos prognozės, naujausi meteorologiniai duomenys nepatvirtina, kad Europai ar Lietuvai neišvengiamai gresia šalčiausia žiema per šimtmetį.
Vis dėlto neįprasti poliarinio sūkurio pokyčiai kelia meteorologų susidomėjimą, nes gali paveikti žiemos atmosferos cirkuliaciją.
Didžiausia artėjančio sezono staigmena gali būti ne nuolatinis speigas, o staigūs kontrastai – po švelnių ir lietingų laikotarpių galintys prasidėti stiprūs atšalimai, snygis ir pūgos.
Ar Lietuva iš tiesų patirs tokį scenarijų, priklausys nuo atmosferos procesų artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais.
Viena aišku – kalbos apie „šimtmečio žiemą“ kol kas gerokai lenkia tai, ką leidžia patikimai prognozuoti mokslas.
