Lietuvoje artėjant žiemai vis daugiau dėmesio sulaukia galimi staigūs orų pokyčiai. Po palyginti švelnių rudeniškų dienų šalį gali pasiekti gerokai šaltesnės oro masės, o lietų pakeisti šlapdriba ir sniegas. Meteorologiniai scenarijai rodo, kad tam tikromis sąlygomis Baltijos regione gali susiformuoti stipraus snygio, pūgų ir pavojingo plikledžio laikotarpiai. Tačiau ar Lietuvai iš tiesų gresia ekstremalus žiemos smūgis, ir kokiems orų pokyčiams gyventojai turėtų pasiruošti?
Lietuvoje gali prasidėti staigus orų lūžis
Lapkričiui įsibėgėjant, Lietuvos gyventojai vis dažniau žvalgosi į artėjančios žiemos prognozes. Nors rudens pabaigoje dar gali pasitaikyti gana šiltų dienų, šiuo metų laiku atmosferos sąlygos gali pasikeisti itin greitai.
Vieną dieną gali vyrauti lietus ir teigiama temperatūra, o jau po kelių parų šalį gali pasiekti šaltas oras iš šiaurės ar rytų.
Tokiais atvejais pirmiausia pradeda keistis kritulių pobūdis. Lietų gali pakeisti šlapdriba, vėliau – sniegas, o naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio ant kelių ir šaligatvių gali susiformuoti plikledis.
Būtent tokie staigūs pokyčiai dažnai sukelia daugiausia problemų gyventojams.
Ypač sudėtinga situacija gali susidaryti tada, kai po ilgesnio lietingo laikotarpio temperatūra staiga nukrinta. Ant kelio dangos likusi drėgmė užšąla, todėl net ir iš pirmo žvilgsnio švarūs keliai gali tapti pavojingai slidūs.
Vis dėlto konkreti ekstremalaus atšalimo pradžios data šiuo metu šiame straipsnyje nėra patvirtinta naujausiais oficialiais meteorologiniais duomenimis.
Žiema gali smogti ne tik šalčiu, bet ir gausiu sniegu
Vienas didžiausių šaltojo sezono iššūkių Lietuvoje – intensyvus snygis.
Tam tikromis atmosferos sąlygomis per gana trumpą laiką gali iškristi didelis sniego kiekis, kuris apsunkina eismą, trikdo viešojo transporto darbą ir kelia papildomų rūpesčių gyventojams.
Ypač stiprus snygis gali prasidėti tuomet, kai šaltos oro masės susiduria su drėgnesniu oru, o per šalį slenka aktyvus ciklonas.
Tokiais atvejais sniegas gali kristi kelias ar net keliolika valandų, o stiprus vėjas pradeda formuoti pusnis.
Dėl pustymo kai kuriuose kelių ruožuose sniego gali susikaupti gerokai daugiau nei aplinkinėse teritorijose.
Gyventojams tai gali reikšti apsnigtus automobilius, sunkiai pravažiuojamus kiemus ir ilgesnes keliones į darbą.
Vis dėlto gausus snygis nėra neišvengiamas kiekvieno atšalimo palydovas. Jeigu šaltas oras įsitvirtina vyraujant aukštam atmosferos slėgiui, orai gali būti sausi ir giedri.
Sinoptikams svarbus vienas atmosferos reiškinys
Artėjant žiemai, meteorologai stebi atmosferos cirkuliacijos pokyčius virš Šiaurės Atlanto, Skandinavijos ir Rytų Europos.
Šių regionų atmosferos slėgio sistemų išsidėstymas turi didelės įtakos Lietuvos orams.
Kai vyrauja vakarų vėjai, į mūsų šalį dažniausiai atkeliauja drėgnesnis ir švelnesnis Atlanto oras.
Tačiau susiformavus stipriai aukšto slėgio sričiai virš Skandinavijos, įprastas oro masių judėjimas gali pasikeisti.
Tuomet į Baltijos regioną gali pradėti plūsti šaltesnis oras iš šiaurės rytų ar rytų.
Jeigu tokia atmosferos situacija išsilaikytų ilgiau, Lietuvoje galėtų įsitvirtinti tikri žiemiški orai.
Tai gali reikšti ne tik neigiamą temperatūrą naktimis, bet ir šaltesnes dienas, kai sniego danga išsilaiko ilgiau.
Tačiau šie procesai yra bendri meteorologiniai scenarijai, o ne patvirtintas pranešimas apie konkrečią artėjančią šalčio bangą.
Didžiausias pavojus gali tykoti keliuose
Staigūs temperatūros svyravimai ypač pavojingi vairuotojams.
Po lietaus ar šlapdribos prasidėjus šalčiui, kelio danga gali labai greitai apledėti.
Plikledis dažnai susiformuoja ant tiltų, viadukų, mažiau saulės apšviečiamų kelio ruožų ir vietose, kuriose ilgiau išsilaiko drėgmė.
Net ir esant nedideliam šalčiui, stabdymo kelias gali gerokai pailgėti.
Dar sudėtingesnės sąlygos susidaro, kai snygį lydi stiprus vėjas.
Pustymas gali sumažinti matomumą, o ant kelio besikaupiančios sniego pusnys apsunkina transporto priemonių judėjimą.
Todėl vairuotojams svarbu ne tik pasirūpinti tinkamomis žieminėmis padangomis, bet ir pasirinkti saugų greitį bei laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių.
Ar Lietuvoje gali prasidėti stiprūs speigai?
Nors lapkritį itin stiprūs šalčiai Lietuvoje pasitaiko rečiau nei žiemos viduryje, artėjant gruodžiui didėja ilgiau trunkančių atšalimų galimybė.
Esant palankioms sąlygoms, šaltos oro masės iš šiaurės ar rytų gali lemti ryškų temperatūros kritimą.
Ypač žema temperatūra paprastai susidaro giedromis ir ramiomis naktimis, kai žemės paviršius intensyviai vėsta.
Jeigu tuo metu jau yra susiformavusi sniego danga, naktinis atšalimas gali būti dar stipresnis.
Vis dėlto šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Lietuvoje artimiausiu metu neišvengiamai prasidės istoriniai speigai.
Ilgalaikės prognozės neleidžia patikimai nustatyti konkrečių ekstremalių temperatūros reikšmių kelioms savaitėms ar mėnesiams į priekį.
Praėjusi žiema priminė, kokie atšiaurūs gali būti Lietuvos orai
2025–2026 metų žiema parodė, kad net ir šiltėjančio klimato sąlygomis Lietuvoje vis dar gali pasitaikyti itin stiprių šalčių.
Vasario pradžioje kai kuriuose šalies regionuose temperatūra nukrito žemiau –30 laipsnių.
2026 metų vasario 2 dieną Šeduvoje užfiksuota net –34,3 °C temperatūra.
Tai buvo vienas ryškiausių praėjusios žiemos šalčio epizodų.
Tuo metu gausus snygis kai kuriuose rajonuose sukėlė rimtų problemų.
Laukuvoje sniego dangos storis vasario mėnesį siekė apie 66 centimetrus.
Tokie meteorologiniai reiškiniai primena, kad žiema Lietuvoje gali pateikti rimtų išbandymų net ir po palyginti švelnių sezonų.
Tačiau praėjusios žiemos įvykiai savaime nereiškia, kad panašios sąlygos būtinai pasikartos ir šiemet.
Gyventojams patariama pasiruošti iš anksto
Artėjant šaltajam sezonui, specialistai paprastai rekomenduoja pasirūpinti svarbiausiais žiemos pasirengimo darbais.
Vairuotojams verta patikrinti automobilio akumuliatorių, padangų būklę, langų valytuvus ir pasirūpinti žieminėms sąlygoms tinkamu langų plovimo skysčiu.
Individualių namų gyventojams svarbu įvertinti šildymo sistemos būklę, patikrinti, ar tinkamai veikia įranga.
Taip pat naudinga pasirūpinti sniego valymo priemonėmis.
Gyventojams, kurie daug laiko praleidžia lauke, svarbu turėti šiltą ir nuo vėjo apsaugančią aprangą.
Ypač atidūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės ir šeimos su mažais vaikais, nes stiprus šaltis jiems gali kelti didesnį pavojų.
Kada paaiškės, ar Lietuvą tikrai užklups žiemos audra?
Tiksliausios meteorologinės prognozės paprastai sudaromos artimiausioms kelioms dienoms.
Maždaug savaitės laikotarpio prognozės taip pat gali parodyti galimas orų tendencijas, tačiau kuo ilgesnis prognozės laikotarpis, tuo didesnis neapibrėžtumas.
Todėl kalbant apie galimą ekstremalų snygį, pūgą ar stiprų atšalimą svarbu remtis naujausiais oficialiais duomenimis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia ne tik kasdienes orų prognozes, bet ir perspėjimus apie pavojingus meteorologinius reiškinius.
Būtent šie perspėjimai leidžia gyventojams laiku pasiruošti galimiems orų išbandymams.
Žiema dar gali parodyti tikrąjį savo veidą
Nors lapkričio orai Lietuvoje dažnai būna permainingi, artėjanti kalendorinė žiema gali atnešti vis daugiau šaltų dienų ir žiemiškų kritulių.
Staigus atšalimas, šlapdriba, sniegas ir plikledis yra reiškiniai, kuriems verta pasiruošti dar prieš prasidedant didesniems šalčiams.
Tačiau svarbu atskirti galimus meteorologinius scenarijus nuo jau patvirtintų prognozių.
Ar artimiausiomis savaitėmis Lietuvą iš tiesų pasieks stipri žiemos audra, paaiškės tik iš naujausių meteorologinių modelių ir oficialių sinoptikų perspėjimų. Viena aišku – prasidedantis šaltasis sezonas gali pareikalauti daugiau dėmesio tiek iš vairuotojų, tiek iš kitų šalies gyventojų.
