Artėjant 2027 metams, Lietuvos pensininkams ir dar tik planuojantiems išeiti į pensiją kyla vis daugiau klausimų. Ar pensijos vėl didės? Kiek metų reikės būti išdirbus? Ar bus galima išeiti į pensiją anksčiau? Vienas svarbus pokytis jau numatytas – nuo 2027 metų būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas pasieks 35 metus. Tačiau tai dar ne viskas, ką gyventojams reikėtų žinoti.
Pensijos yra viena jautriausių temų Lietuvoje. Daugeliui vyresnio amžiaus gyventojų senatvės pensija yra pagrindinis pajamų šaltinis, todėl net ir nedidelis jos padidėjimas gali turėti reikšmingos įtakos kasdieniam gyvenimui.
Tuo tarpu jaunesni gyventojai vis dažniau domisi, kokios pensijos galėtų tikėtis ateityje ir ar sukaupto darbo stažo pakaks.
2027 metais laukia keli svarbūs dalykai, kuriuos verta žinoti kiekvienam.
Nuo 2027 metų – 35 metų būtinasis stažas
Vienas aiškiausių pokyčių susijęs su būtinuoju pensijų socialinio draudimo stažu.
2026 metais jis siekia 34 metus ir 6 mėnesius.
Nuo 2027 metų šis rodiklis pasieks 35 metus.
Tai yra anksčiau numatyto laipsniško būtinojo stažo didinimo pabaiga.
Tačiau čia būtina suprasti vieną labai svarbią detalę.
35 metų stažas nereiškia, kad mažiau išdirbęs žmogus apskritai negaus senatvės pensijos.
Teisei į socialinio draudimo senatvės pensiją įgyti paprastai pakanka bent 15 metų minimalaus stažo.
Vis dėlto sukauptas stažas yra svarbus apskaičiuojant pensijos dydį.
Pensinis amžius – ar jis dar didės?
Daugeliui gyventojų kyla klausimas, ar 2027 metais vėl bus ilginamas pensinis amžius.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nuo 2026 metų tiek vyrams, tiek moterims nustatytas 65 metų senatvės pensijos amžius.
Todėl 2027 metais pagal galiojančias taisykles pensinis amžius išlieka 65 metai.
Tai svarbu žmonėms, kurie jau artėja prie pensijos ir planuoja paskutinius darbo metus.
Vis dėlto ateityje pensijų sistemos taisyklės gali būti keičiamos tik priėmus atitinkamus teisės aktus.
Ar 2027 metais pensijos didės?
Lietuvoje socialinio draudimo pensijos paprastai indeksuojamos kasmet.
Tai reiškia, kad jų dydžiai perskaičiuojami atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus rodiklius ir ekonomines aplinkybes.
Todėl 2027 metų pensijų dydžių klausimas yra itin aktualus.
Tačiau konkretaus vidutinės pensijos padidėjimo nereikėtų painioti su visiems vienodai skiriama suma.
Vieno žmogaus pensija gali didėti daugiau, kito – mažiau.
Tai priklauso nuo pensijos sudėties, sukaupto stažo, pensijų apskaitos vienetų ir taikomų indeksavimo taisyklių.
Galutiniai 2027 metų dydžiai turi būti vertinami pagal oficialiai patvirtintus rodiklius.
Kodėl vieniems pensija didėja daugiau nei kitiems?
Dalis gyventojų nustemba, kai išgirsta apie vidutinį pensijų padidėjimą, tačiau jų pačių sąskaitą pasiekia kitokia suma.
Taip nutinka todėl, kad pensija apskaičiuojama individualiai.
Socialinio draudimo senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys.
Bendroji dalis priklauso nuo nustatytų rodiklių ir sukaupto stažo.
Individualioji dalis siejama su per darbinį gyvenimą sukauptais pensijų apskaitos vienetais.
Todėl du vienodo amžiaus žmonės gali gauti skirtingo dydžio pensijas.
Ar galima išeiti į pensiją sulaukus 60 metų?
Kai kuriems gyventojams tokia galimybė išlieka.
Lietuvoje numatyta išankstinė senatvės pensija, kuri tam tikromis sąlygomis gali būti skiriama likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki įprasto pensinio amžiaus.
Tačiau išankstinė pensija skiriama ne visiems automatiškai.
Reikia atitikti stažo ir kitas įstatyme numatytas sąlygas.
Svarbu ir tai, kad išankstinė pensija paprastai mažinama už kiekvieną mėnesį, likusį iki įprasto pensinio amžiaus.
Todėl ankstyvas išėjimas į pensiją gali turėti ilgalaikių finansinių pasekmių.
Kiek galima prarasti pasirinkus išankstinę pensiją?
Pagal galiojančią tvarką išankstinė senatvės pensija mažinama po 0,32 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki įprasto pensinio amžiaus.
Jeigu žmogus pensiją pradėtų gauti penkeriais metais anksčiau, sumažinimas siektų 19,2 procento.
Pavyzdžiui, jeigu apskaičiuota pensija būtų 800 eurų, pritaikius tokį sumažinimą ji siektų 646,40 euro.
Tai tik iliustracinis pavyzdys.
Kai kuriais atvejais, atitikus ilgo stažo ir išankstinės pensijos gavimo trukmės sąlygas, vėliau skiriama senatvės pensija gali būti nemažinama.
Todėl prieš priimant sprendimą būtina pasitikrinti individualias sąlygas.
Dirbantys pensininkai taip pat turėtų atkreipti dėmesį
Lietuvoje žmogus, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, gali toliau dirbti ir gauti senatvės pensiją.
Tai svarbu tiems, kurie nori išlikti darbo rinkoje arba papildomai užsidirbti.
Jeigu dirbantis pensininkas moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo pensija gali būti periodiškai atnaujinama atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus.
Tačiau pensijos padidėjimas priklauso nuo konkrečių duomenų.
Todėl nereikėtų manyti, kad kiekvienas papildomai išdirbtas mėnuo automatiškai suteiks vienodą finansinę naudą.
O kaip dėl antrosios pensijų pakopos?
Dar vienas svarbus klausimas susijęs su kaupimu pensijų fonduose.
Antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema nėra tas pats, kas „Sodros“ mokama senatvės pensija.
Tai papildomas kaupimo mechanizmas, kuriam taikomos atskiros taisyklės.
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo priimti reikšmingi šios sistemos pakeitimai.
Todėl gyventojams, kurie dalyvauja kaupime, svarbu atskirai pasitikrinti galiojančias įmokų, kaupimo stabdymo, pasitraukimo ir sukauptų lėšų išmokėjimo sąlygas.
Sprendimas dėl kaupimo turėtų būti priimamas įvertinus asmeninę finansinę padėtį ir ilgalaikius tikslus.
Ką daryti, jeigu trūksta darbo stažo?
Tai aktualu žmonėms, kurie dalį gyvenimo nedirbo, dirbo neoficialiai arba turėjo ilgų pertraukų.
Pirmiausia reikėtų patikrinti, kiek pensijų socialinio draudimo stažo jau sukaupta.
Tai galima padaryti asmeninėje „Sodros“ paskyroje.
Jeigu žmogus dirbo užsienyje, svarbu išsiaiškinti, ar atitinkami laikotarpiai gali būti įskaityti pagal tarptautines socialinės apsaugos koordinavimo taisykles.
Ypač tai aktualu dirbusiems Europos Sąjungos valstybėse.
Tačiau stažo įskaitymas ir pensijos apskaičiavimas priklauso nuo konkrečios šalies bei individualių aplinkybių.
Ar pensininkams priklausys papildomos išmokos?
Be socialinio draudimo pensijų, Lietuvoje egzistuoja ir kitos socialinės paramos priemonės.
Kai kuriems mažas pajamas gaunantiems gyventojams gali būti aktualios pensijų priemokos, šalpos išmokos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos.
Tačiau jos nėra automatiškai vienodos visiems pensininkams.
Skiriant paramą gali būti vertinamas gaunamų pajamų dydis, turimas turtas ar kitos aplinkybės.
Todėl vyresnio amžiaus gyventojams verta reguliariai pasitikrinti, kokia pagalba jiems gali priklausyti.
Didžiausia klaida – manyti, kad pensija apskaičiuojama vien pagal amžių
Dalis žmonių apie būsimą pensiją pradeda galvoti tik likus metams ar dvejiems iki pensinio amžiaus.
Tačiau toks delsimas gali apsunkinti finansinį planavimą.
Svarbu žinoti ne tik tai, kada galėsite išeiti į pensiją, bet ir kokio dydžio išmokos galima tikėtis.
Pensijos dydžiui įtakos turi darbo istorija, socialinio draudimo įmokos, sukauptas stažas ir apskaitos vienetai.
Todėl verta šią informaciją tikrinti dar iki sulaukiant pensinio amžiaus.
Ką verta padaryti iki 2027 metų?
Pirmiausia prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir patikrinkite savo stažą.
Jeigu artėjate prie 65 metų, verta išsiaiškinti preliminarų būsimos pensijos dydį.
Jeigu svarstote apie išankstinę pensiją, būtinai įvertinkite jos mažinimo sąlygas.
Dirbantiems pensininkams naudinga pasidomėti, kaip papildomas darbas gali paveikti pensijos dydį.
O dalyvaujantiems antrosios pakopos kaupime verta susipažinti su atskiromis šios sistemos taisyklėmis.
Svarbiausia žinia visiems Lietuvos gyventojams
Nuo 2027 metų būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas pasieks 35 metus, o įprastas pensinis amžius pagal galiojančią tvarką išliks 65 metai.
Pensijų indeksavimas ir toliau bus svarbus vyresnio amžiaus gyventojų pajamoms, tačiau konkreti kiekvieno žmogaus pensija priklausys nuo individualių aplinkybių.
Todėl artėjant naujiems metams verta ne tik sekti pranešimus apie didesnes išmokas, bet ir pasitikrinti savo asmeninius duomenis.
Kartais laiku gauta informacija gali padėti priimti gerokai naudingesnį finansinį sprendimą.
