Naujieji Europos centrai: trys šalys, kurios priėmė pagrindinį smūgį.
Didysis išėjimas iš Ukrainos tęsiasi
Naujieji Europos centrai: trys šalys, kurios priėmė pagrindinį smūgį
Oficialiais 2026 m. birželio 30 d. duomenimis, ES šalyse laikinosios apsaugos statusą turėjo net 4,41 mln. Ukrainos piliečių. Vos per vieną mėnesį šis skaičius šoktelėjo dar 24 380 žmonių (0,6 % grynasis prieaugis).
Skaičiai rodo, kad ukrainiečiai masiškai renkasi šalis, galinčias pasiūlyti stabilesnę ekonominę paramą ir geresnes integracijos sąlygas. Liūto dalis pabėgėlių šiuo metu yra susitelkusi vos trijose valstybėse:
- absoliuti lyderė, priglaudusi 1 286 230 ukrainiečių (29,2 % visų ES esančių pabėgėlių) yra Vokietija;
- Lenkija užima antrąją vietą – čia registruota 961 170 piliečių (21,8 %);
- Čekija trečioji pagal dydį stotelė, kurioje apsistojo 390 810 žmonių (8,9 %).
Čekijos fenomenas ir masinis judėjimas
Nors Vokietija pirmauja pagal bendrą skaičių, proporcingai savo šalies gyventojų skaičiui Čekija patiria didžiausią demografinį spaudimą visame žemyne. Šioje šalyje tūkstančiui vietos gyventojų tenka net 35,8 pabėgėlio. Palyginimui, ES vidurkis yra 9,8, Slovakijoje – 27,2, o Kipre – 26,8.
Migracijos aktyvumo analizė rodo, kad net 24 iš 27 ES šalių ukrainiečių skaičius toliau augo. Didžiausias bumas birželį užfiksuotas šiose valstybėse:
Kur srautai mažėja?
Tik trys Europos valstybės fiksavo priešingą tendenciją. Didžiausias pabėgėlių skaičiaus mažėjimas pastebėtas Lenkijoje – iš jos per mėnesį išvyko 6 335 ukrainiečiai (daugelis jų keliasi toliau į Vakarų Europą). Mikroskopinis sumažėjimas taip pat užfiksuotas Belgijoje (-35 asmenys) ir Airijoje (-15 pagalbos gavėjų).
Akivaizdu, kad Europos demografinis paveikslas keičiasi negrįžtamai, o ekonominė dinamika ir toliau diktuos naujas milijonų žmonių judėjimo kryptis.
