Valdžioje bręsta nauja krizė: vienas sprendimas gali sujaukti visus planus
Lietuvos valdantieji susidūrė su rimtu išbandymu. Valstybės biudžetas dar tik svarstomas, tačiau koalicijos partneriai jau viešai kalba apie galimybę jo nepalaikyti. Politiniuose užkulisiuose aptariamas ir gerokai rimtesnis scenarijus – nesutarimai gali išjudinti visą valdančiąją daugumą. O premjerui Mindaugui Sinkevičiui gali tekti spręsti problemą, kurios vien socialdemokratų balsais įveikti nepavyks.
Nesutarimai prasidėjo dar prieš svarbiausią balsavimą
2027 metų valstybės biudžeto projektas tapo vienu didžiausių išbandymų dabartinei valdančiajai koalicijai.
Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė pristatė kitų metų valstybės finansų planą, tačiau koalicijos partneriai – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – išreiškė nepasitenkinimą.
Pagrindinis priekaištas susijęs ne tik su numatytomis išlaidomis.
Mažesniųjų koalicijos partijų atstovai teigia, kad rengiant biudžetą nebuvo pakankamai atsižvelgta į jų pasiūlymus.
Tai reiškia, kad ginčas kilo ir dėl pačių sprendimų, ir dėl būdo, kuriuo jie buvo priimami.
Tačiau tikroji problema gali išryškėti tuomet, kai Seime reikės balsuoti.
Partneriai siunčia rimtą perspėjimą
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius jau pareiškė, kad dalis demokratų gali nepalaikyti pateikto biudžeto projekto.
Panašią poziciją išsakė ir valstiečių atstovė, Seimo vicepirmininkė Aušrinė Norkienė.
Jos teigimu, jeigu socialdemokratai neatsižvelgs į partnerių pasiūlymus, valstiečiai taip pat gali atsisakyti pritarti biudžetui.
Šie pareiškimai nereiškia, kad biudžetas jau pasmerktas.
Tačiau jie parodo, jog premjerui teks ieškoti kompromiso.
Net ir nedidelis valdančiosios daugumos parlamentarų skaičius, atsisakęs palaikyti projektą, gali apsunkinti jo priėmimą.
Iškilo klausimas, apie kurį garsiai kalbėti nenorima
Politiniuose užkulisiuose aptariama ir galimybė, kad nesutarimai dėl biudžeto galėtų tapti platesnės koalicijos krizės priežastimi.
Jeigu valdančioji dauguma nesugebėtų susitarti dėl svarbiausio metų finansinio dokumento, tai būtų reikšmingas politinis nesutarimas.
Vis dėlto kol kas toks scenarijus vertinamas kaip mažai tikėtinas.
Koalicijos partneriai turi priežasčių siekti susitarimo: jie kartu dalyvauja Vyriausybės darbe, yra prisiėmę politinius įsipareigojimus ir atsako už valstybės finansinius sprendimus.
Tačiau kartu kiekviena partija nori parodyti savo rinkėjams, kad jos pasiūlymai nelieka ignoruojami.
Būtent čia slypi pagrindinė įtampa.
Kodėl demokratai atsidūrė dėmesio centre?
Ypač daug diskusijų kelia Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Anksčiau ši partija garsėjo griežta komunikacija koalicijos partnerių atžvilgiu.
Tačiau dabar kai kurie neoficialiai kalbinti socialdemokratų atstovai abejoja, ar demokratai iš tiesų ryžtųsi žingsniams, galintiems sugriauti valdančiąją daugumą.
Tokį vertinimą jie grindžia partijos padėtimi, jos dalyvavimu valdžioje ir politinėmis rizikomis.
Pasak šių socialdemokratų, pasitraukimas iš koalicijos demokratams taip pat galėtų būti nuostolingas.
Vis dėlto tai yra atskirų politikų vertinimai, o ne įrodymas, kad partija atsisakys savo reikalavimų.
Demokratai jau yra išsakę konkrečių priekaištų biudžetui, todėl jų galutinė pozicija priklausys ir nuo tolesnių derybų.
Premjeras pripažino, kad projektas gali keistis
Mindaugas Sinkevičius į partnerių kritiką reagavo ragindamas neskubėti su galutiniais sprendimais.
Premjeras pabrėžė, kad biudžeto projektas dar nėra galutinis.
Jis gali būti svarstomas Seimo komitetuose, tikslinamas ir papildomas.
Vyriausybės vadovas tikisi, kad iki galutinio balsavimo pavyks pasiekti susitarimą.
Biudžetą planuojama priimti gruodžio 9 dieną.
Tai reiškia, kad politinėms deryboms dar liko laiko.
Tačiau kuo labiau artės galutinis balsavimas, tuo svarbesnis taps kiekvienas koalicijos partnerių sprendimas.
Kas nutiktų, jeigu biudžetas nebūtų priimtas?
Šis klausimas svarbus ne tik politikams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams.
Jeigu Seimas iki metų pradžios nepatvirtintų naujo valstybės biudžeto, nuo sausio būtų taikoma vadinamoji vienos dvyliktosios taisyklė.
Tai reiškia, kad valstybės išlaidos būtų ribojamos pagal ankstesnių metų biudžete numatytas sumas.
Tokia tvarka leidžia valstybei tęsti veiklą, tačiau apriboja galimybes pradėti naujas programas ar didinti kai kurias išlaidas.
Dėl to galėtų kilti sunkumų įgyvendinant dalį 2027 metams numatytų finansinių sprendimų.
Ypač svarbūs klausimai susiję su socialinėmis išmokomis, viešojo sektoriaus finansavimu ir kitais valstybės įsipareigojimais.
Vis dėlto tai nereiškia, kad automatiškai nutrūktų pensijų ar atlyginimų mokėjimas.
Konkrečios pasekmės priklausytų nuo galiojančių įstatymų ir to, kiek užtruktų biudžeto priėmimas.
Nerimą kelia ir planuojamas deficitas
Dar viena nesutarimų priežastis – valstybės biudžeto deficitas.
Dalis politikų abejoja, ar suplanuotas išlaidų ir pajamų skirtumas yra pakankamai tvarus.
Kritikai atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles ir būtinybę atsakingai planuoti valstybės skolą.
Tuo metu Vyriausybė akcentuoja poreikį finansuoti valstybės įsipareigojimus, viešąsias paslaugas ir kitus prioritetus.
Šis ginčas atskleidžia skirtingą požiūrį į tai, kiek valstybė gali išleisti dabar ir kokią finansinę naštą tai sukurs ateityje.
Todėl biudžeto svarstymas nėra vien politinių partijų tarpusavio kova.
Nuo priimtų sprendimų priklausys ir valstybės finansų kryptis ateinančiais metais.
Lemiamas išbandymas dar prieš akis
Artimiausiomis savaitėmis socialdemokratams teks derėtis su koalicijos partneriais dėl konkrečių biudžeto pakeitimų.
Demokratai ir valstiečiai savo ruožtu turės apsispręsti, ar pasiekti kompromisai jiems bus pakankami.
Nors viešojoje erdvėje jau kalbama apie galimą koalicijos krizę, kol kas nėra pagrindo teigti, kad valdančioji dauguma tikrai subyrės.
Tačiau akivaizdu, kad šis biudžetas taps svarbiu jos gebėjimo susitarti išbandymu.
Svarbiausias klausimas dabar – ar premjerui Mindaugui Sinkevičiui pavyks suderinti skirtingus partnerių interesus, ar gruodį Seime laukia kur kas sudėtingesnis balsavimas, nei tikėtasi.
Kaip manote, ar valdančiosios partijos turėtų ieškoti kompromiso dėl biudžeto, ar laikytis savo reikalavimų net rizikuodamos koalicijos stabilumu?
