Klausimas, ar Rusija turi planų Lietuvos atžvilgiu, kelia nerimą, ypač kai viešojoje erdvėje pasirodo pranešimų apie provokacijas, kibernetines atakas ar karinę veiklą regione. Lietuvos žvalgybos vertinimu, Rusija išlieka viena pagrindinių grėsmių šalies saugumui, tačiau tai savaime nereiškia, kad šiuo metu rengiamasi tiesioginiam kariniam puolimui prieš Lietuvą.
Svarbu atskirti du dalykus: ilgalaikes Kremliaus ambicijas ir konkrečią, neatidėliotiną grėsmę. Naujausiame viešame Lietuvos žvalgybos vertinime nurodoma, kad Rusijos karinė galia stiprinama, tačiau didelė jos pajėgų dalis šiuo metu sutelkta kare prieš Ukrainą. Dėl to artimiausioje perspektyvoje tiesioginės konvencinės karinės grėsmės Lietuvai vertinimas išlieka žemas.
Spaudimas gali vykti ir be kariuomenės puolimo
Rusijos veikla prieš Lietuvą nebūtinai pasireiškia atvirais kariniais veiksmais. Žvalgyba įspėja apie platesnį priemonių rinkinį: informacines ir kibernetines operacijas, sabotažo riziką, šnipinėjimą ir bandymus kurstyti visuomenės nepasitikėjimą valstybe.
Tokios operacijos gali būti nukreiptos į svarbią infrastruktūrą, valstybės institucijas ar visuomenės nuomonę. Jų tikslas gali būti kelti nesaugumo jausmą, trikdyti įprastą gyvenimą ir silpninti pasitikėjimą Lietuvos sprendimais bei sąjungininkais.
Tai nereiškia, kad kiekvienas techninis sutrikimas ar provokuojantis įrašas internete yra Rusijos operacija. Tačiau dėl šios priežasties institucijos ragina informaciją vertinti kritiškai, o apie įtartiną veiklą pranešti atsakingoms tarnyboms.
Kodėl Rusija stiprina savo pajėgas?
Kremlius tęsia karines reformas ir investuoja į karo pramonę. Lietuvos vertinimu, Rusijos kariniai pajėgumai šiuo metu daugiausia nukreipiami į karą Ukrainoje, o regiono saugumui svarbi padėtis gali keistis priklausomai nuo karo eigos ir tolesnių politinių sprendimų.
Todėl Lietuvos ir NATO gynybos stiprinimas grindžiamas ne prielaida, kad puolimas prasidės rytoj, o būtinybe būti pasirengus įvairiems scenarijams. Kariuomenės modernizavimas, sąjungininkų buvimas regione ir pratybos yra atgrasymo priemonės, skirtos mažinti galimybę, kad Rusija apskritai ryžtųsi agresijai.
Baltijos jūra ir informacinės grėsmės
Žvalgyba taip pat atkreipia dėmesį į incidentų riziką Baltijos jūroje, įskaitant galimą žalą povandeninei infrastruktūrai. Kaliningrado srityje naudojamos elektroninės kovos priemonės gali trikdyti palydovinės navigacijos signalus ir veikti už regiono ribų.
Kitas svarbus aspektas – dezinformacija. Melagingi ar iškraipyti pranešimai apie mobilizaciją, tariamus puolimo planus ar neva neišvengiamą karą gali būti skirti visuomenės nerimui didinti. Prieš dalijantis tokia informacija verta patikrinti, ar ją skelbia patikimos institucijos ir keli nepriklausomi naujienų šaltiniai.
Ar gyventojams reikia ruoštis?
Pagrindo panikuoti nėra, tačiau pasirengimas krizėms yra naudingas nepriklausomai nuo to, iš kur kyla pavojus. Gyventojams verta žinoti, kur rasti oficialius pranešimus, turėti šeimos susitarimą dėl susisiekimo ir pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis kelioms dienoms.
Svarbiausia – nepasikliauti socialiniuose tinkluose plintančiais nepatvirtintais teiginiais ir neskelbti informacijos apie karinių objektų ar infrastruktūros vietas bei veiklą. Kilus realiam pavojui, nurodymus gyventojams skelbtų atsakingos Lietuvos institucijos.
