Henriko Daktaro įtaka kriminaliniame pasaulyje ilgus metus atrodė beveik nepajudinama. Tačiau konfliktas su įtakingu Kauno milijonieriumi Sigitu Čiapu tapo vienu svarbiausių įvykių, pakeitusių nusikalstamo pasaulio autoriteto likimą. Netrukus H. Daktaras buvo sulaikytas ir nuteistas septyneriems metams laisvės atėmimo.
Konfliktas su milijonieriumi pakeitė H. Daktaro likimą
1995 metų vasarą, Remigijui Daškevičiui-Daškei sugrįžus iš kalėjimo, Henriko Daktaro įtaka buvo didžiulė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Tuo metu buvę nusikalstamų grupuočių nariai kūrė savo gaujas, įsitraukė į kitas grupuotes, o dalis jų pradėjo suktis ir legalaus verslo pasaulyje.
Tačiau kriminalinis pasaulis keitėsi. Vis dažniau konfliktai kildavo ne tik dėl teritorijų ar kontrabandos, bet ir dėl pinigų, akcijų bei verslo interesų. Įtakingi verslininkai, susidūrę su nesutarimais, kartais ieškodavo pagalbos nusikalstamose grupuotėse.
Plačiai nuskambėjęs konfliktas su Kauno milijonieriumi Sigitu Čiapu tapo lemtingu H. Daktarui. Kaip rašoma publikacijoje, netrukus po šio konflikto H. Daktaras buvo sulaikytas ir septyneriems metams atsidūrė už grotų.
Šis įvykis pakeitė ir kitų Kauno kriminalinio pasaulio veikėjų požiūrį. Remigijus Daškevičius ėmė suprasti, kad atviras reketas, spirito ir cigarečių kontrabanda tampa vis rizikingesne veikla.
H. Daktaras apie Daškę: „Jis buvo žodžio žmogus“
Tuo metu dalis buvusių nusikalstamo pasaulio veikėjų bandė įsitvirtinti legaliame versle. Tarp jų buvo ir Remigijaus Daškevičiaus bendražygis Saturnas Dubininkas-Satas, kuris užmezgė ryšius su politikais, teisėsaugininkais, verslininkais ir žiniasklaidos atstovais.
„Kaskart pirmuosiuose puslapiuose išspausdinta mano nuotrauka leidėjams padėdavo parduoti įspūdingiausius leidžiamų laikraščių, žurnalų tiražus“, – sakė Satas, vienas sėkmingiausių „laukinio kapitalizmo“ epochos verslo elito atstovų.
R. Daškevičiui grįžus iš kalėjimo, jo padėtis buvo kitokia. Jam nepavyko taip lengvai įsilieti į legalių verslininkų gretas, todėl jis ėmė smarkiai gerti ir neretai įsiveldavo į konfliktus, kurie baigdavosi policijoje.
H. Daktaras apie Daškę anksčiau buvo atsiliepęs palankiai.
„Daškė daug jaunesnis už mane. Kada jis kariavo su Slabotke (Vilijampole), aš sėdėjau Sibire, o kai sugrįžau į Lietuvą, jis sėdėjo Pravieniškėse. Buvau kelis kartus su juo susitikęs. Jis man pasirodė konkretus, žodžio besilaikantis žmogus. Man jis patiko, nors neteko su juo daugiau pabendrauti. Kiek žinau, jo pagrindinė veikla buvo biznis, o legalus ar ne, tikrai negaliu tau pasakyti, nes nežinau“, – anksčiau žurnalistui skirtame laiške rašė H. Daktaras.
Kauno kriminalinis pasaulis keitėsi
Praėjus kuriam laikui, Lietuvoje vis dažniau kilo konfliktai tarp bendrovių savininkų, akcininkų ir verslo partnerių. Ginčai dėl pinigų bei akcijų neretai būdavo sprendžiami nešvariais būdais.
Į tokius nesutarimus kai kurie verslininkai įtraukdavo ir nusikalstamas grupuotes. Už pagalbą gaujų nariams būdavo mokamos didelės sumos, o kartais jiems pasiūlydavo prisidėti prie bendro verslo.
Tuo metu Kaune veikė ir Daškinių gauja. Jos nariai buvo siejami su reketu bei verslininkų bauginimu. Pasakojama, kad į jų pamėgtą pirtį Partizanų gatvėje būdavo atvežami ir duoklės mokėti nenorėję bendrovių savininkai.
„Jūs turite pasirinkimą. Dirbkite su mumis arba mes jus sunaikinsime!“ – taip Daškiniai esą sakydavo verslininkams, nenorėjusiems dalytis pelnu.
Teigiama, kad kai kurie verslininkai pirtyje buvo kankinami, kol sutikdavo atiduoti dalį savo uždarbio. Vėliau jie kartu su gaujos nariais sėsdavo prie vieno stalo ir linksmindavosi iki paryčių.
Pirtis, kurios praeitis atbaidė klientus
Partizanų gatvės 192-ajame sklype esantis pirties kompleksas ir mūrinis svečių namas buvo pastatyti 1981 metais. Vėliau šioje teritorijoje veikė ir biliardinė.
Kauno vaikų ir jaunimo regbio klubo „Ąžuolas“ vadovas Vytautas Vasilenka yra pasakojęs, kad prieš pat mirtį R. Daškevičius, lydimas apsaugininkų, vaikštinėdavo po netoliese esantį stadioną ir stebėdavo sportuojančius jaunuosius regbininkus.
Buvusią pirtį ne vienerius metus prižiūrėjo sargas Vladas. Jis teigė, kad objektas galėjo atitekti Daškiniams po įvykių, susijusių su EBSW grupe.
„Kadaise dirbau vėliau liūdnai pagarsėjusios EBSW grupės privatizuotoje F. Dzeržinskio staklių gamykloje. Vienu metu ir aš buvau jos smulkiuoju akcininku, vėliau tos akcijos paslaptingai pradingo. Mano žiniomis, Gintaras Petrikas galėjo būti prispaustas banditų, todėl šią pirtį paprasčiausiai atidavė Daškiniams“, – teigė pirties prižiūrėtojas.
Vladas taip pat pasakojo, kad kurį laiką pirties direktoriumi buvo R. Daškevičiaus brolis Artūras. Pirties akcininku buvo ir Edmundas Bilinskas-Edma, vėliau kalėjęs Pravieniškėse.
Pasak pašnekovo, maždaug 1995-1997 metais kone kiekvieną savaitgalį pirtyje pasirodydavo automatais ginkluoti „Aro“ pareigūnai. Jie suguldydavo besilinksminančius gaujos narius ir jų svečius veidais į žemę.
Ilgainiui pirtis taip ir nesulaukė klientų susidomėjimo. Kauniečiai, žinodami apie kraupią jos praeitį, dažnai atsisakydavo joje lankytis. 2005 metais objektas galutinai nutraukė veiklą.
