Peskovas pagrasino Lietuvai „imtis priemonių“
Lietuvos Seimas preliminariai pritarė Konstitucijos 137 straipsnio, draudžiančio šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes, išbraukimui. Spalio 6 d. įvyko priešpaskutinis balsavimas šiuo klausimu, praneša parlamento spaudos tarnyba.
Už iniciatyvą balsavo 106 parlamentarai, prieš – 18, dar šeši susilaikė.
Ankstesnis balsavimas, leidęs pradėti svarstyti Konstitucijos pataisą, įvyko rugsėjo 22 d. Kitas, galutinis, balsavimas numatytas vėliau. Tarp balsavimų privaloma padaryti ne trumpesnę kaip trijų mėnesių pertrauką. Kiekvieno balsavimo metu pataisai turi pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių – mažiausiai 94 iš 141 parlamentaro.
Pataisos iniciatoriai mano, kad dabartinis teisinis reguliavimas nebeatitinka pasikeitusios saugumo situacijos ir riboja Lietuvos galimybes visapusiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos bei branduolinio atgrasymo sistemoje. Oponentai ragina šį klausimą spręsti referendumu, rašo LRT.
Branduolinio atgrasymo svarbą pabrėžė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jis nurodė, kad Lietuvą supa agresyvių valstybių strateginiai ginklai – Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Jo teigimu, siekis pakeisti šalies Konstituciją yra reakcija į Kremliaus veiksmus.
„Mes reaguojame į Rusijos agresiją. Jei Rusija nebūtų pradėjusi karo Ukrainoje, tikriausiai neturėtume tų nuogąstavimų, kuriuos turime šiandien“, – teigė R. Kaunas.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Seimo sprendimą pakomentavo Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS. Jis pareiškė, kad NATO bazės ir branduolinio ginklo dislokavimas Lietuvoje taptų „dar vienu įtampos eskalavimo etapu“, o Rusija esą būtų „priversta imtis priemonių“.
Šaltiniai:
gordonua.comAut. teisės: MTPC
