Lietuva vis labiau artėja prie visuotinio šaukimo, tačiau svarbiausias klausimas – kada jis realiai galėtų pradėti veikti – dar nėra galutinai išspręstas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad šiuo metu su Lietuvos kariuomene aktyviai vertinama, nuo kada valstybė būtų pasirengusi pereiti prie gerokai platesnio jaunuolių šaukimo. Konkretesnį terminą ketinama aptarti prezidento vadovaujamoje Valstybės gynimo taryboje.
Ir čia atsiranda svarbiausia detalė – anksčiau kalbėta apie maždaug 2035 metus, tačiau dabar svarstoma, ar visuotinio šaukimo nebūtų galima įgyvendinti gerokai anksčiau.
Iki šiol horizonte buvo 2035-ieji – dabar kalbama jau apie 2030 metus
Dar rugsėjį prezidento patarėjas Marius Česnulevičius skelbė, kad Valstybės gynimo tarybai ketinama siūlyti pavesti Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei įvertinti galimybę paspartinti pasirengimą.
Pagal iki tol numatytą kryptį daugiau ar mažiau visuotinio šaukimo modelį planuota pasiekti maždaug 2035 metais.
Tačiau dabar vertinama, ar valstybė galėtų būti pasirengusi tai padaryti iki 2030-ųjų. Sprendimo dėl tokios galimybės tikėtasi dar iki 2026 metų pabaigos.
Taigi kalbama ne apie nedidelį kelių mėnesių pakeitimą – potencialiai terminas galėtų būti paankstintas maždaug penkeriais metais.
Ministro žodžiai šįkart nuskambėjo gerokai tvirčiau
Dar gegužę R. Kaunas kalbėjo atsargiau. Jis teigė, kad Lietuva juda visuotinio šaukimo kryptimi, tačiau pirmiausia būtina tinkamai pasirengti.
Spalio pradžioje ministro formuluotė jau buvo aiškesnė – Lietuva, jo teigimu, „tikrai artėja prie visuotinio šaukimo“.
Tai vis dėlto nereiškia, kad jau priimtas sprendimas nuo konkrečių metų pradėti visuotinį šaukimą.
Šiuo metu vyksta pasirengimo ir galimybių vertinimas.
Tačiau „visuotinis“ nereiškia, kad vieną rytą bus pašaukti absoliučiai visi
Būtent čia gali kilti daugiausia nesusipratimų.
Visuotinis šaukimas nėra tas pats, kas mobilizacija karo metu.
Kalbama apie taikos metu veikiančios karo prievolės sistemos išplėtimą, kad karinį parengimą įgytų gerokai didesnė visuomenės dalis.
Kaip tiksliai atrodys galutinis modelis – kiek žmonių būtų šaukiama, kokios grupės būtų įtrauktos ir kokios išimtys galiotų – priklausys nuo galutinių politinių ir teisinių sprendimų.
Todėl kol kas nereikėtų teigti, kad jau nuspręsta šaukti kiekvieną jaunuolį.
Yra viena didžiulė kliūtis – neužtenka tiesiog išsiųsti daugiau šaukimų
Jeigu valstybė nuspręstų smarkiai padidinti šaukiamųjų skaičių, kariuomenė turi būti pajėgi tuos žmones tinkamai parengti.
R. Kaunas yra įvardijęs kelias pagrindines sąlygas: reikalinga infrastruktūra, pakankamas instruktorių skaičius, didesni kariuomenės pajėgumai ir pakankamas aprūpinimas.
Ministro pozicija – nustatyti ambicingą datą neužtenka, jeigu kariuomenė negalėtų kokybiškai parengti visų pašauktųjų.
Todėl visuotinio šaukimo įvedimo tempas tiesiogiai priklausys nuo to, kaip greitai augs Lietuvos kariuomenės galimybės.
Pokyčiai prasidėjo dar šiemet
2026 metais karo prievolės sistema jau buvo pakeista.
Metų pradžioje į karo prievolininkų sąrašą pateko 42 556 jaunuoliai. Pagal nuo 2026 metų galiojančią sistemą pagrindine šaukimo grupe tapo 18–22 metų jaunuoliai, o viena iš reformos krypčių – tarnybą atlikti kuo anksčiau, pirmiausia po mokyklos.
Tačiau dabartinės sistemos nereikėtų painioti su ateityje svarstomu visuotiniu modeliu.
Tai būtų kitas šaukimo sistemos plėtros etapas.
Dabar visų akys krypsta į vieną posėdį
Artimiausias svarbus žingsnis – prezidento vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos svarstymas.
Būtent po jo gali atsirasti aiškesnis atsakymas į klausimą, kurio iki šiol valdžia vengė įsprausti į konkrečią datą:
nuo kurių metų Lietuva realiai būtų pasirengusi visuotiniam šaukimui?
Kol kas patvirtinto starto termino nėra. Tačiau pastarųjų savaičių pareiškimai rodo aiškią kryptį – valstybė vertina galimybę iki visuotinio šaukimo nueiti greičiau nei anksčiau planuota, o vienas iš svarstomų orientyrų yra 2030 metai.
