Suomijos tarnybos stebi laivybos eismą.
Apie 150 tanklaivių ir krovininių laivų laukia leidimo įplaukti į Leningrado srities uostus. Kaip praneša „Helsingin Sanomat“, išaugęs laivybos intensyvumas Suomijos įlankoje siejamas su tuo, kad po Ukrainos kontratakų dalis Rusijos krovinių transporto iš Juodosios jūros buvo perkelta į Baltijos jūrą.
Laivai, laukiantys leidimo įplaukti į Rusijos uostus, Suomijos įlankos vidurinėje dalyje sudarė maždaug 50 km ilgio juostą. Didžiausia laivų sankaupa yra į rytus nuo Helsinkį ir Taliną jungiančios linijos. Į Leningrado srities uostus plaukia tanklaiviai ir krovininiai laivai. Jie daugiausia keliauja į Sankt Peterburgo, Primorsko ir Ust Lugos terminalus. Pasak „Helsingin Sanomat“, dalis šių laivų yra įtraukti į Ukrainos sąrašą laivų, įtariamų ginklų kontrabanda, Ukrainos prekių vagyste arba sankcijų apėjimu.
Suomijos tarnybos stebi laivybos eismą
Suomijos pakrančių apsaugos tarnyba patvirtino, kad laivų eismas Rusijos kryptimi yra intensyvesnis nei įprastai. Tarnybos stebi situaciją, nes ilgai atviroje jūroje laukiant dideliam laivų skaičiui didėja susidūrimų ir kitų nelaimių rizika.
Ypatingą reikšmę turi tanklaivių buvimas. Galimas vieno iš jų susidūrimas ar gedimas galėtų sukelti naftos išsiliejimą. Suomijos pakrančių apsaugos tarnyba atkreipia dėmesį į pavojus, kylančius laivams ilgesnį laiką išliekant vienoje akvatorijos vietoje.
Ilgas laukimas, kol bus leista įplaukti į uostą
Dar praėjusią savaitę laivai, laukiantys leidimo įplaukti į Ust Lugą, esančią netoli Rusijos sienos su Estija, turėjo laukti beveik penkias dienas. Šiuo metu eilėje yra apie 150 laivų.
Iš jų 65 yra tanklaiviai, o 85 – kiti krovininiai laivai. „Helsingin Sanomat“ padidėjusį laivybos intensyvumą Baltijos jūroje sieja su dalies Rusijos krovinių transporto perkėlimu iš Juodosios jūros. Prie tokio pokyčio esą prisidėjo Ukrainos kontratakos.
Šaltiniai:
wiadomosci.wp.plAut. teisės: MTPC
