Lietuvos kultūros bendruomenę pasiekė skaudi žinia – mirė poetas, vertėjas Alfonsas Bukontas.
Kūrėjas mirė Vilniuje, eidamas 86-uosius metus.
Apie jo netektį pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.
A. Bukonto kūrybinis kelias tęsėsi daugiau nei pusę amžiaus. Per šį laiką jis paliko ne tik savo poezijos knygas, bet ir gausų vertimų palikimą, o jo eilėraščiai tapo daugiau nei šimto muzikos kūrinių tekstais.
Jo gyvenimo istorija buvo nepaprasta
Alfonsas Bukontas gimė 1941 metų rugsėjo 11 dieną Dapšiuose, Mažeikių rajone.
1964 metais Vilniaus universitete jis baigė lietuvių filologijos studijas.
Vėliau mokytojavo Rūdiškėse, dirbo įvairiose redakcijose, tarp jų – „Literatūroje ir mene“ bei „Jaunimo gretose“, redagavo žurnalus „Naujoji sąmonė“ ir „Indra“.
Tačiau už šių biografijos faktų slypi ir dramatiška asmeninė istorija.
Poetas buvo žydų šeimos vaikas, išgelbėtas Holokausto metais. Ši patirtis ir atminties tema vėliau tapo svarbia jo gyvenimo bei kūrybos dalimi.
Pirmoji knyga pasirodė dar 1967 metais
A. Bukonto debiutinė poezijos knyga „Slenkančios kopos“ buvo išleista 1967 metais.
Joje atsispindėjo asmeninės patirties, vaikystės kaime ir Holokausto temos.
Vėliau pasirodė „Piešiniai ant vandens“, „Mėnulio takas“, „Penktas metų laikas“, „Pirštų atspaudai“ bei „Dapšių kelio žaltvykslės“.
Jo kūryba neapsiribojo Lietuva – eilėraščiai buvo verčiami į anglų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, gruzinų, azerbaidžaniečių ir kitas kalbas.
Jo eilėraščiai virto daugiau nei 100 dainų
A. Bukonto poezija atrado dar vieną gyvenimą muzikoje.
Lietuvos rašytojų sąjungos duomenimis, profesionalūs lietuvių kompozitoriai pagal jo tekstus sukūrė daugiau nei 100 dainų.
Tai viena įspūdingiausių jo kūrybinio palikimo detalių.
Tačiau pats A. Bukontas Lietuvos kultūrai buvo svarbus ne vien kaip poetas.
Lietuviškai prakalbino pasaulinės literatūros kūrėjus
Didžiulę A.
Bukonto gyvenimo dalį užėmė vertimai.
Jis į lietuvių kalbą vertė Johanno Wolfgango Goethe’s, Rainerio Marijos Rilke’s, Tadeuszo Różewicziaus, Moišės Kulbako, Avromo Suckeverio, Levo Karsavino ir kitų autorių kūrybą.
Vienas reikšmingiausių jo vertimo darbų – senovės indų poema „Bhagavadgyta“.
A. Bukontas taip pat rengė kitų autorių knygas ir literatūros rinktines.
Už kūrybą sulaukė svarbių įvertinimų
Ilgametis A. Bukonto darbas buvo ne kartą įvertintas.
1979 metais jis gavo Stasio Šimkaus I laipsnio premiją, 1993-iaisiais – Povilo Gaučio premiją už grožinės literatūros vertimą.
2000 metais kūrėjui buvo skirta Jotvingių premija.
2001-aisiais jis pelnė „Poezijos pavasario“ prizą už poezijos vertimus į lietuvių kalbą.
2018 metais A. Bukontas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Liko daugiau nei pusę amžiaus kurtas palikimas
Alfonsas Bukontas Lietuvos rašytojų sąjungos nariu tapo dar 1972 metais.
Nuo pirmosios jo poezijos knygos pasirodymo praėjo beveik šeši dešimtmečiai.
Per juos kūrėjas paliko savo poeziją, pasaulinės literatūros vertimus ir tekstus, virtusius daugybe dainų.
Lietuvos kultūra neteko kūrėjo, kurio gyvenimo istorija ir darbai sujungė poeziją, muziką, vertimus bei istorinę atmintį.
