Kirgizijoje, Uzbekistane, Kazachstane bei Bosnijoje ir Hercegovinoje uždaromi išorės paslaugų teikėjo padaliniai, kuriuose priimami prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje. Apie tokį sprendimą trečiadienį paskelbė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Padaliniai bus uždaryti
„Visuomenės saugumo klausimais kompromisų nebus. Priėmiau sprendimą uždaryti išorės paslaugų teikėjo padalinius Kirgizijoje, Uzbekistane, Kazachstane bei Bosnijoje ir Hercegovinoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Katelynas.
Šie padaliniai veikia kaip tarpininkai tarp užsieniečių ir Lietuvos institucijų. Juose priimami prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje ir pradedamos migracijos procedūros.
„Šie padaliniai veikia kaip tarpininkai tarp užsieniečių ir mūsų institucijų – juose priimami prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje ir pradedamos migracijos procedūros. Įvertinus saugumo rizikas ir terorizmo grėsmę, nematau pagrindo tokias galimybes šiose valstybėse išlaikyti“, – akcentavo jis.
Pasak ministro, sprendimas priimtas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimus apie galimas terorizmo rizikas.
„Kai VSD įspėja apie galimas terorizmo rizikas ir jau nustato pavienius iš Centrinės Azijos atvykusius asmenis, turinčius radikalių pažiūrų ar sąsajų su terorizmu, valstybė negali laukti, kol rizika taps incidentu. Todėl šie keturi padaliniai uždaromi, o naujų išorės paslaugų teikėjo padalinių neatidarysime“, – dėstė M. Katelynas.
Sprendimą priėmė dėl saugumo
Ministras pabrėžė, kad valstybė turi reaguoti į galimas grėsmes dar prieš joms tampant realiais incidentais.
„Valstybės pareiga – ne tik reaguoti į grėsmes tada, kai jos jau tampa neišvengiamos. Turime veikti iš anksto, o ne laukti incidentų. Todėl nedelsiant priėmiau šį sprendimą“, – pabrėžė ministras.
BNS skelbia, kad sprendimas priimtas tuo metu, kai daugėja į Lietuvą atvykstančių darbuotojų iš Vidurinės Azijos šalių. Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną beveik 227 tūkst. užsieniečių turėjo galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje.
Iš jų apie 80 tūkst. buvo Ukrainos piliečiai, beveik 48 tūkst. – Baltarusijos, 13 tūkst. – Rusijos, panašus skaičius – Uzbekistano piliečiai. Taip pat Lietuvoje buvo 9,4 tūkst. Indijos ir 7,4 tūkst. Tadžikistano piliečių.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje buvo išnaudota visa šiems metams nustatyta 24,7 tūkst. į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių kvota. Jai pasibaigus, leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodami tik įstatyme numatytais atvejais.
Griežtinama užsieniečių įdarbinimo tvarka
Šiemet Seimas taip pat priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, kuriais sugriežtinta užsieniečius įdarbinančių darbdavių atsakomybė už nelegalų ar nedeklaruotą darbą.
Tuo metu Migracijos departamentas dar anksčiau buvo paskelbęs, kad užsienio valstybėse veikiančių išorės paslaugų teikėjų padalinių veikla ir prašymų priėmimas gali būti ribojami atsižvelgiant į nustatytus klientų aptarnavimo limitus.
