Nemokate paskirtų baudų? Ateityje tai gali sukelti gerokai daugiau problemų nei iki šiol. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo keisti baudų išieškojimo tvarką ir griežčiau vertinti sistemingai įstatymus pažeidžiančius bei susikaupusias skolas ignoruojančius žmones.
Siūloma ne tik taikyti administracinį areštą, bet ir riboti vairuotojo pažymėjimo išdavimą ar keitimą, automobilio registraciją. Kai kuriais atvejais būtų galima sustabdyti ir transporto priemonės dalyvavimą viešajame eisme. Taip pat numatytos didesnės rinkliavos ir galimybė išskaičiuoti dalį skolos iš nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Ministerija pabrėžia, kad tokios priemonės nebūtų taikomos žmonėms, kurie vieną kartą gavo baudą. Jos būtų skirtos sistemingiems pažeidėjams, ilgą laiką nemokantiems baudų ir sukaupusiems dideles skolas valstybei.
Siūloma griežčiau bausti piktybiškai nemokančius baudų
VRM Vyriausybei pateiktais įstatymų projektais siūlo iš esmės peržiūrėti ir sustiprinti paskirtų baudų vykdymo užtikrinimo mechanizmą. Tikimasi, kad naujos priemonės paskatintų žmones geranoriškai grąžinti skolas ir įvykdyti savo prievoles valstybei.
„Kartu įstatymų projektų paketu siūloma griežtinti administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, tobulinti atgrasomųjų poveikio priemonių reglamentavimą kovos su piktybiškais pažeidėjais saugaus kelių transporto eismo srityje, stiprinti teisėsaugos institucijų pajėgumus kovos su neteisėtomis veikomis srityje, efektyvinti kovos su kontrabanda ir kitomis savanaudiškomis nusikalstamomis veikomis priemones“, – pridūrė VRM atstovai.
Vienas svarbiausių siūlymų – sudaryti galimybę piktybiškiems pažeidėjams taikyti administracinį areštą kaip kraštutinę priemonę.
„Tam siūloma nustatyti galimybę piktybiškiems pažeidėjams taikyti alternatyviąją (kraštutinę) administracinę nuobaudą – administracinį areštą (kaip alternatyvią nuobaudą, kuria galima būtų pakeisti skirtą baudą ar jos dalį, kai nėra galimybės jos išieškoti, baudų suma viršija 5000 eurų ir nesuėjęs senaties terminas; iki 45 parų, skaičiuojant arešto parą už 100 eurų baudos).
Kartu numatyta baudžiamoji atsakomybė už administracinio arešto nevykdymą“, – paaiškino VRM specialistai.
Paprasčiau tariant, jeigu žmogus piktybiškai nemoka daugiau nei 5 tūkst. eurų siekiančių administracinių baudų ir jų išieškoti nepavyksta, teismas galėtų baudą ar jos dalį pakeisti administraciniu areštu. Už kiekvienus 100 eurų būtų skiriama viena arešto para, tačiau bendra trukmė negalėtų viršyti 45 parų.
Už tokio arešto nevykdymą taip pat būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Nemokantiems baudų gali riboti paslaugas
Dar viena siūloma priemonė – tam tikrų administracinių paslaugų ribojimas. Ji būtų taikoma žmonėms, kurie piktybiškai nemoka baudų ir turi didesnę nei 100 bazinių socialinių išmokų dydžio nemokestinę nepriemoką. Šiuo metu tai sudaro 7 400 eurų.
Tokiais atvejais būtų galima atsisakyti išduoti arba pakeisti Lietuvos Respublikos pasą. Taip pat būtų ribojama galimybė registruoti transporto priemonę.
Be to, galėtų būti sustabdytas automobilio dalyvavimas viešajame eisme. Siūloma išplėsti ir jau dabar taikomus ribojimus vairuotojo pažymėjimo išdavimui ar keitimui, taip pat leidimų laikyti ar nešiotis ginklus išdavimui ir jų galiojimo pratęsimui.
VRM taip pat siūlo didinti administracinių paslaugų kainą tiems teisės pažeidėjams, kurie sistemingai ir piktybiškai nemoka jiems skirtų baudų bei kitų valstybės reikalaujamų sumų.
Tokiems asmenims būtų nustatyta pareiga mokėti didesnes rinkliavas už valstybės ir savivaldybių teikiamas administracines paslaugas.
„Siūloma 20 procentų didinti rinkliavų dydį, netaikyti rinkliavų lengvatų asmenims, turintiems didesnę kaip 100 bazinių socialinių išmokų dydžio (7 400 eurų) nemokestinę nepriemoką“, – aiškino ministerijos atstovai.
Dar viena kraštutinė priemonė – pinigų išieškojimas iš nedarbo socialinio draudimo išmokos. Ji būtų taikoma darbingo amžiaus žmogui, kuris sistemingai pažeidinėja teisės aktus, piktybiškai nemoka baudų ir valstybei yra skolingas daugiau nei 7 400 eurų.
„Iš nedarbo socialinio draudimo išmokos, neviršijančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA), būtų išskaitoma 10 procentų, iš nedarbo socialinio draudimo išmokos, viršijančios 1 MMA, tačiau neviršijančios 2 MMA, būtų išskaitoma 30 procentų (minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka yra 23,27 procento MMA (268,3 euro), maksimali 58,18 procento vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 405,05 euro)“ – paaiškino VRM specialistai.
Tuo metu užsieniečiams, kurie neturi teisės gyventi Lietuvoje ir yra nubausti už akcizinių prekių kontrabandą, tarptautinių sankcijų ar kitų ribojamųjų priemonių pažeidimus, tam tikrais atvejais galėtų būti uždrausta atvykti į Lietuvą iki penkerių metų. Ši priemonė būtų taikoma, kai skirta administracinė bauda viršija 3 500 eurų.
Ministerija siekia pakeisti dabartinę sistemą
VRM teigia, kad vienas pagrindinių siūlomų pakeitimų tikslų – sumažinti neteisėtos veiklos ekonominį patrauklumą ir panaikinti įspūdį, kad už pakartotinius pažeidimus realių pasekmių galima išvengti.
Ministerijos vertinimu, taip pat būtina stiprinti institucijų galimybes taikyti tikslines ir proporcingas poveikio priemones bei mažinti aplinkybes, kurios leidžia pažeidėjams išvengti atsakomybės ir daryti žalą valstybės finansiniams interesams.
„Pažymėtina, kad visos paketo poveikio priemonės nukreiptos ne į eilinį pažeidėją, o būtent šios priemonės galėtų ir turėtų būti taikomos sisteminių piktybinių Lietuvos teisės aktų pažeidėjų, turinčių didelius įsiskolinimus (nesumokėtas administracines baudas) valstybei, atžvilgiu (kontrabandininkai, sisteminiai vagys, finansinių, ekonominių, turtinių veikų vykdytojai, piktybiški KET pažeidėjai ir kt.)“ – komentavo ministerijos atstovai.
Jie atkreipė dėmesį, kad šiuo metu pagrindinė administracinė nuobauda yra bauda, kurios maksimalus dydis gali siekti 6 000 eurų.
„Kompleksinė šios administracinės nuobaudos įvykdymo mechanizmo analizė leidžia konstatuoti akivaizdų faktą, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro galimybių veiksmingai paveikti asmenis, kurie piktybiškai daro sistemingus administracinius nusižengimus, nuosekliai nemoka jiems paskirtų administracinių baudų ir turi dideles nemokestines prievoles valstybei“, – paaiškino VRM.
Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos duomenimis, per penkerius metus 397 asmenims skirta daugiau nei 7 500 baudų. Bendra jų suma siekia apie 18 mln. eurų, tačiau iš šios sumos sumokėta tik 177,2 tūkst. eurų, arba 0,98 proc.
Dar 30 žmonių per penkerius metus buvo skirta baudų už daugiau nei 100 tūkst. eurų. Šie asmenys jų nemoka. Bendra jiems skirtų baudų suma siekia beveik 4 mln. eurų, tačiau per penkerius metus sumokėta vos 4 268 eurai, arba 0,1 proc.
„Atsižvelgiant į nurodytus baudos vykdymo užtikrinimo mechanizmo spragas, galiojančiu reglamentavimu sukuriamas nebaudžiamumo jausmas, kuris pažeidėjus skatina be jokių realių neigiamų padarinių savo teisinei padėčiai daryti dar daugiau administracinių nusižengimų, kuo ypatingai naudojasi asmenys, darantys kontrabandos ar kitus savanaudiškus (turtinius, ekonominius, finansinius) administracinius nusižengimus, kadangi juos daryti pažeidėjui paprasčiausiai ekonomiškai naudinga“, – aiškino ministerijos atstovai.
VRM nuomone, pakeitus dabartinį reglamentavimą būtų galima sumažinti valstybės biudžete susidarančias dideles nepriemokas. Taip pat tikimasi paveikti sistemingus pažeidėjus ir paskatinti juos geranoriškai padengti susikaupusias skolas.
Numatė ir daugiau griežtesnių priemonių
Įstatymų projektų pakete numatyta ir daugiau siūlymų. Vienas jų – tobulinti išplėstinio turto konfiskavimo institutą ir atsisakyti dalies šiuo metu jį ribojančių sąlygų.
Šiuo metu išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tais atvejais, kai kaltininko disponuojamo nusikalstamos kilmės turto vertė viršija 250 MGL, arba 12 500 eurų, ir kai turtas įgytas ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki veikos padarymo.
Taip pat siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už administracinio poveikio priemonių nevykdymą.
Specialiosios teisės atėmimas, įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose, draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tam tikrais atvejais būtų laikomi baudžiamuoju nusižengimu.
Tai sudarytų sąlygas pažeidėjams taikyti trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą iki 90 parų.
Daug dėmesio projekte skiriama ir eismo saugumui. Siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę piktybiškiems pažeidėjams, kurie kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams.
Pavyzdžiui, tai galėtų būti taikoma žmonėms, kurie sistemingai vairuoja transporto priemones neturėdami teisės vairuoti arba kai teisė vairuoti jiems yra atimta.
Anot ministerijos, toks nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už jį galėtų būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Taip pat siūloma griežtinti atsakomybę už transporto priemonės perdavimą vairuoti žmogui, kuris neturi teisės vairuoti, yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
„Perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui sugriežtinti iki 1 100 eurų baudos (buvo iki 140 eurų), perdavimą vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui sugriežtinti iki 450 eurų (buvo iki 120 eurų)“ – pabrėžė ministerija.
