Lietuvos senjorų pensijos artimiausiais metais turėtų dar labiau priartėti prie dirbančiųjų gaunamų pajamų. Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą iki 2028 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinio atlyginimo į rankas. Tačiau kyla klausimas, kokią konkrečiai sumą tai reikštų pensininkams ir ar pensijos turės augti greičiau nei iki šiol.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus. Ją gauna beveik 640 tūkst. žmonių. „Sodros“ duomenimis, pagal šių metų antrojo ketvirčio rodiklius vidutinė pensija sudaro 46,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas.
Jeigu 50 proc. riba būtų taikoma jau dabar, vidutinė senatvės pensija turėtų siekti 794,35 euro. Tai būtų maždaug 49 eurais daugiau nei dabartinis vidurkis.
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta iki 2028 m. didinti vidutinės senatvės pensijos santykį su vidutiniu atlyginimu į rankas. Kartu numatoma užtikrinti ir spartesnį pensijų augimą.
Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kol kas negali pasakyti, kokio konkretaus dydžio vidutinė pensija galėtų būti 2028 metais.
SADM atstovas spaudai Algirdas Dobrovolskas teigia, kad galutinė suma priklausys nuo tuo metu prognozuojamo darbo užmokesčio ir kasmet nustatomo pensijų indeksavimo.
Todėl dabar apskaičiuoti 794,35 euro nėra suma, kurią būtinai matysime 2028 metais. Jeigu iki tol didės vidutinis atlyginimas, kartu didės ir pensija, reikalinga 50 proc. santykiui pasiekti.
Finansų ministerijos 2026 m. kovą paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2028 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius sieks 2918,5 euro.
Jeigu šiai sumai būtų taikomi 2026 m. galiojantys mokesčiai, atlyginimas į rankas sudarytų apie 1765,69 euro. Tokiu atveju 50 proc. vidutinio atlyginimo siekianti senatvės pensija būtų apie 882,85 euro.
Ekonomistas 50 proc. ribą vadina per kuklia
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka Vyriausybės numatytą 50 proc. ribą vertina kritiškai. Jo teigimu, tokio dydžio pensija neužtikrintų, kad sulaukus senatvės žmogaus gyvenimo lygis smarkiai nesumažėtų.
„Tai labai kuklus tikslas, todėl, kad 50 proc. neužtenka žmonėms gyventi panašiai, kaip jie gyvena dirbdami“, – akcentuoja ekonomistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad išėjus į pensiją dalies su darbu susijusių išlaidų nebelieka. Žmogui nebereikia kasdien važiuoti į darbą, gali sumažėti išlaidos aprangai ar maistui darbo metu.
Tačiau, R. Lazutkos vertinimu, tai dar nereiškia, kad žmogui pakanka pusės anksčiau gautų pajamų.
„Sulaukus senatvės žmonių materialinė padėtis krinta labai smarkiai“, – pabrėžia jis.
Ekonomistas skaičiuoja, kad pensija galėtų siekti 1000 eurų
R. Lazutkos nuomone, Lietuva galėtų kelti kur kas ambicingesnį tikslą. Jo vertinimu, vidutinė pensija galėtų sudaryti ne 50 proc., o maždaug 60-65 proc. vidutinio atlyginimo į rankas.
Vertindamas dabartinį maždaug 1500-1600 eurų atlyginimą į rankas, ekonomistas skaičiuoja, kad tokiu atveju vidutinė pensija turėtų siekti apie 1000 eurų.
„Jeigu orientuotumėmės ne į 50 proc., o į 60–65 proc., tai pensija turėtų būti maždaug apie 1000 eurų.
Tūkstančio eurų pensija būtų kažkaip pakenčiama, kad žmonės, sulaukę senatvės, galėtų gyventi maždaug panašiai kaip dirbantys žmonės“, – svarsto R. Lazutka.
Lietuvos bankas įspėja apie papildomas išlaidas
Lietuvos banko (LB) skaičiavimai rodo, kad vien dabartinės pensijų didinimo tvarkos Vyriausybės tikslui gali nepakakti.
LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė teigia, kad pagal dabar galiojančią pensijų indeksavimo tvarką ir atlyginimų augimo prognozes 2028 m. vidutinė pensija turėtų sudaryti beveik 48 proc. vidutinio atlyginimo į rankas.
Tai reiškia, kad norint pasiekti Vyriausybės numatytą 50 proc. ribą, pensijas reikėtų didinti papildomai.
„Kiek daugiau nei 2 proc. punktų pajamų pakeitimo normos padidėjimas reikštų beveik 5 proc. didesnę vidutinę pensiją ir daugiau kaip 350 mln. eurų papildomų išlaidų vien 2028 metais“, – skaičiuoja K. Tamoševičienė.
LB skaičiavimais, palyginti su scenarijumi, kai pensijos būtų didinamos tik pagal įprastą indeksavimo tvarką, vidutinė pensija būtų maždaug 40 eurų per mėnesį didesnė.
Tačiau didesnės pensijos reikštų ne tik papildomas išlaidas 2028 metais. Daugiau lėšų reikėtų ir vėlesniais metais.
LB vertinimu, 2028 m. „Sodra“ tam dar turėtų pakankamai lėšų, tačiau jos biudžeto perteklius sumažėtų daugiau nei perpus.
Jeigu papildomų nuolatinių pajamų pensijoms nebūtų rasta, jau 2031 m. „Sodros“ išlaidos galėtų viršyti pajamas.
„Aukštesnį pensijų ir atlyginimų santykį galima pasiekti 2028 m., tačiau be papildomų nuolatinių pajamų dabartinė sistema neleistų jo ilgai išlaikyti“, – pabrėžia K. Tamoševičienė.
Ar „Sodrai“ pakaktų pinigų didesnėms pensijoms?
R. Lazutka mano, kad galimybių pensijoms skirti daugiau lėšų yra. Ekonomistas pirmiausia atkreipia dėmesį į „Sodros“ biudžeto perteklių ir sukauptą rezervą.
„Papildomų lėšų pensijoms yra užtektinai, „Sodros“ biudžetas kiekvienais metais yra perteklinis“, – prideda ekonomistas.
Jo teigimu, svarbu ne tik tai, kiek pinigų yra socialinio draudimo sistemoje, bet ir kaip jie naudojami bei kokio dydžio rezervą nusprendžiama sukaupti.
Didesnis „Sodros“ lėšų skyrimas pensijoms taip pat susijęs su bendra valstybės finansine padėtimi.
„Reikia spręsti valstybės biudžeto deficito klausimą, kad nereikėtų jo dengti iš „Sodros“, – sako jis.
50 proc. nereiškia, kad pensininkas gaus pusę buvusio atlyginimo
Vyriausybės iškeltas 50 proc. tikslas nereiškia, kad kiekvienas pensininkas gaus pusę savo anksčiau uždirbto atlyginimo.
„Sodra“ aiškina, kad šiuo atveju lyginami du bendri šalies rodikliai – vidutinė senatvės pensija ir vidutinis darbo užmokestis į rankas.
Konkrečiam žmogui skiriamos pensijos dydis ir toliau priklauso nuo jo įgyto stažo, sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei sukauptų pensijų apskaitos vienetų.
Dėl to vienų gyventojų pensija gali būti didesnė už šalies vidurkį, o kitų – mažesnė.
