VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) mokslininkė, dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė teigia, kad jei valstybės politikos kryptis nebus keičiama, jos manymu, ateityje pensinio amžiaus didinimas yra neišvengiamas.
„Mes turime labai paprastą realybę, kad dirbančiųjų skaičius Lietuvoje mažėja, demografinė, gimstamumo situacija yra tragiška ir tikrai kuo toliau, tuo labiau blogėja. Imigracijos politika Lietuvoje irgi, jeigu ne plataus mąsto karas Ukrainoje, tai irgi būtų gerokai liūdnesnė“, – aiškino mokslininkė.
Todėl, Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė teigimu, ekonominiu požiūriu ateityje pensinio amžiaus didinimas gali išlikti vieninteliu būdu, kaip išspręsti dirbančių žmonių skaičiaus klausimą.
Ekonomistas mano, kad artimiausiais metais pensinis amžius nesikeis
„SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas pritaria, kad tikėtina, jog ateityje pensinio amžiaus didinimo mes tikrai sulauksime. Visgi ekonomisto nuomone, tai galėtų įvykti ne artimiausiu metu, o už 15– 20 metų. O tai, ekonomisto teigimu, priklausys ir nuo to, kokia bus tikėtina vidutinė lietuvių gyvenimo trukmė sulaukus pensinio amžiaus.
„To sprendimo, manau, per artimiausius 5-erius metus tikrai neturėsime dėl pensinio amžiaus didinimo Lietuvoje. Pagrindinė priežastis yra ta, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, sulaukus pensinio amžiaus Lietuvoje, yra santykinai nedidelė, lyginant su Europos Sąjungos (ES) šalimis.
Tai, aš nemanau, kad įmanoma parduoti šitą idėją visuomenei bet kuriai būsimai valdžiai“, – aiškino T. Povilauskas.
Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ateityje, dėl robotizacijos turėtų gerėti lietuvių sveikata, o kartu su ja ir tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė.
„Žmonių, dirbančių mechaninį, sunkų darbą, jų irgi Lietuvoje turbūt mažės. Tai tikėtina, kad gerės sveikatos būklė žmonių, kurie išeina į pensijas.
Dabar didžiausios problemos yra susijusios su tuo, kad turime didelę žmonių dalį, kurie dabar išeina į pensiją 65-erių metų, bet jie yra dirbę ir Sovietų Sąjungos laikais pramonėje, yra kurie ir pastaraisiais metais dirbo pramonėje. Tai daug rankinio darbo, kuris kelia tikrai nemažas sveikatos problemas“, – sako T. Povilauskas.
T. Povilauskas pažymi ir tai, kad dalyje ES šalių pensinis amžius jau yra susietas su tikėtina gyvenimo trukme, o štai nuo 2027 metų toks sprendimas įsigalios ir Estijoje.
Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 2025 m. siekė 77,81 metų. O vidutinė gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų Lietuvoje, remiantis 2024 metų „Eurostat“ duomenimis, siekė 18,3 metus.
Išskyrė ir svarbiausius alternatyvius sprendimus
Tuo metu artimiausiais metais, pasak T. Povilausko, demografinių problemų sprendimas ir pensijų užtikrinimas bus susijęs su kitais sprendimų būdais.
„Tos pačios šešėlinės ekonomikos mažinimas, kad daugiau pinigų būtų sukaupta per mokesčius į „Sodrą“, valstybės biudžetą. Tikėtina, kad ir mokesčių progresyvumas, kad ir kaip nepatinka žmonėms, irgi, turbūt, ilguoju laikotarpiu didės“, – komentavo „SEB“ banko ekonomistas.
Savo ruožtu Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė pažymi, jog daug įtakos galimam pensinio amžiaus didinimui ateityje daro ir tai, jog Lietuva savo produktyvumu rinkoje atsilieka nuo labiausiai išsivysčiusių valstybių.
„Kol mes nepadidiname produktyvumo pakankamai, tai ir galvojame, kad turime dirbti daugiau tam, kad uždirbtumėme tą pačią sumą. Tad, be abejo, galime galvoti visada apie maksimalų susitelkimą, į savo produktyvumo didinimą“, – akcentuoja Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Visgi, anot mokslininkės, valstybė turi ir nemažai įrankių, kaip produktyvumą būtų galima didinti.
„Tiek skatinant įmonių investicijas į inovacijas, efektyvesnius darbus, tiek apskritai remiant daugiau inovatyvius verslus, pramones šakas ir atsisakant daug darbo valandų, bei mažai produktyvumo sukuriančių sektorių.
Tiek mažinant tą patį valstybės aparato skaičių, kuriame mes santykinai, pagal gyventojų skaičių, turime labai nemažai darbuotojų ir jų produktyvumas dažnai irgi yra gerokai žemesnis lyginant su privačiu sektoriumi“, – tikino Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
T. Povilauskas akcentuoja ir tai, jog visuomenė taip pat neišnaudoja galimybės investuoti ir pasiruošti visuomenei, o ekonomisto teigimu, per mažai tą daryti skatina ir valdžia.
„Viena iš tų, tikrai neišnaudotų (galimybių – aut. past.) yra iš valdžios pusės galvojant apie ateitį, kad žmonės patys labiau kauptų, galvotų, investuotų“, – sakė ekonomistas.
Šaltinis: Pensinio amžiaus ilginimas – neišvengiamas? Įvardijo, kada to galime tikėtis (tv3.lt)
