Vis dėlto džiaugsmą dėl anksčiau į rankas gauto vairuotojo pažymėjimo lydės griežti saugikliai ir viena esminė teisinė naujovė, kuri privers iš esmės persvarstyti atsakomybę už kiekvieną kelyje padarytą klaidą.
Šių permainų pamatas – Europos Sąjungoje priimta nauja vairuotojo pažymėjimų direktyva, kuria siekiama modernizuoti vairuotojų rengimą ir sumažinti skaudžių avarijų skaičių keliuose. Pagrindinis jos instrumentas – vadinamasis lydimasis vairavimas.
Pagal numatytą tvarką, 17-metis galės išlaikyti teorijos bei praktikos egzaminus ir gauti oficialų B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Tai reiškia, kad iki 18-ojo gimtadienio jaunuolis galės vairuoti tik keleivio vietoje sėdint patyrusiam palydovui.
Įstatymo projektas jau rengiamas
Lietuva permainoms jau pradėjo ruoštis. Susisiekimo ministerija portalui tv3.lt patvirtino, kad šiuo metu rengiamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo į nacionalinę teisę bus perkeltos direktyvos nuostatos dėl ankstesnio teisės vairuoti įgijimo ir vairavimo su lydinčiu asmeniu.
Ministerijos teigimu, lydinčiajam bus taikomi direktyvoje nustatyti reikalavimai – jis turės būti ne jaunesnis kaip 24 metų, turėti atitinkamos kategorijos Europos Sąjungoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų vairavimo stažą. Per pastaruosius penkerius metus jam taip pat negalės būti atimta teisė vairuoti.
Ar Lietuva nuspręs nustatyti papildomų reikalavimų, kol kas neaišku. Pasak Susisiekimo ministerijos, dėl jų bus sprendžiama rengiant ir derinant įstatymo projektą.
Susisiekimo ministerija taip pat nenurodė ar 17-mečiams Lietuvoje galėtų atsirasti papildomų ribojimų, pavyzdžiui, dėl vairavimo naktį, keleivių vežimo ar leistino greičio.
Vis dėlto, jau dabar aišku, kad nuo dabar galiojančios tvarkos naujoji sistema skirsis iš esmės. Šiuo metu 17-metis, įvykdęs nustatytas sąlygas, gali mokytis vairuoti su šeimos vairavimo instruktoriumi, tačiau teisės vairuoti dar neturi.
Pagal naująją sistemą jis jau bus išlaikęs egzaminus, įgijęs teisę vairuoti ir gavęs vairuotojo pažymėjimą – iki pilnametystės galios tik reikalavimas vairuoti kartu su lydinčiu asmeniu.
Susisiekimo ministerija tikisi, kad tokiu būdu jaunuoliams pavyks geriau pasirengti savarankiškai dalyvauti eisme.
„Tikimasi, kad anksčiau pradėję vairuoti jaunuoliai greičiau įgis praktinių ir saugaus vairavimo įgūdžių bei gerosios vairavimo patirties“, – portalui tv3.lt nurodė ministerija.
Atsakomybė teks jau pačiam 17-mečiui
Svarbūs pokyčiai įvyks ir kitose srityse. „Regitros“ Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas ir Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos CIECA ekspertų-patarėjų grupės EAG narys Robertas Litvaitis atkreipia dėmesį, kad dabar mokantis vairuoti su šeimos nariu už būsimo vairuotojo veiksmus, Kelių eismo taisyklių laikymąsi ir saugumą mokymo metu atsako šeimos vairavimo instruktorius.
Lydimojo vairavimo atveju situacija pasikeis – prie vairo sėdės jau teisę vairuoti turintis žmogus, todėl ir teisinė atsakomybė už jo veiksmus teks pačiam jaunam vairuotojui.
„Lydimasis vairavimas yra skirtas jau turintiems teisę vairuoti – tai reiškia, kad už savo veiksmų saugumą prisiimantiems teisinę atsakomybę jauniems vairuotojams integruotis į eismą su daugiau patyrusių vairuotojų pagalba“, – teigia R. Litvaitis.
Pasak jo, naudą galima įžvelgti ir dabartinėje sistemoje. Būsimi vairuotojai, kurie iki praktikos egzamino papildomai vairuoja su šeimos nariu, jo metu jaučiasi užtikrinčiau.
Apskritai, „Regitra“ dėl to lydimojo vairavimo sistemą vertina palankiai. R. Litvaičio teigimu, patyrusio vairuotojo priežiūra ir patarimai gali padėti pradedančiajam įgyti daugiau praktinės patirties, susidurti su įvairesnėmis eismo situacijomis ir formuoti saugaus vairavimo įgūdžius.
Vokietijoje – 22 proc. mažiau avarijų
Tokios sistemos Europoje nėra naujiena. R. Litvaitis atkreipia dėmesį, kad lydimojo vairavimo rezultatai buvo analizuojami Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Norvegijoje. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Vokietija.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje 17 metų vairuotojai, patyrė 22 proc. mažiau eismo įvykių, vertinant vienam nuvažiuotam kilometrui“, – teigia R. Litvaitis.
Tyrimai parodė, kad net ir vėliau, pirmaisiais visiškai savarankiško vairavimo metais, programoje dalyvavusių jaunuolių avarijų rizika išliko 22 proc. mažesnė nei bendraamžių, vairuotojo pažymėjimą gavusių įprasta tvarka sulaukus 18 metų.
Egzaminų tvarka smarkiai keistis neturėtų
Didelių permainų egzaminuojant 17-mečius „Regitra“ kol kas nemato. Pasak R. Litvaičio, lydimojo vairavimo sistema pirmiausia pareikalautų pakeitimų išduodant vairuotojo pažymėjimą.
Jame būtų įrašomas specialus kodas 98.02, rodantis, kad pažymėjimo turėtojas iki 18 metų gali vairuoti tik su lydinčiu asmeniu.
Kontroliuojant tokį vairuotoją būtų vertinama ir tai, ar kartu važiuojantis asmuo atitinka jam nustatytus reikalavimus.
O štai pačios egzaminavimo tvarkos, R. Litvaičio vertinimu, reikšmingai keisti nereikėtų.
Ar 17-metis jau pakankamai brandus?
Nors įvairių tyrimų rezultatai nuteikia optimistiškai, tačiau ar 17-metis jau pakankamai brandus valdyti automobilį ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus kelyje?
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros doktorantės Austėja Kiliutė ir Goda Skinkytė sako, kad vienerių metų skirtumui tarp 17-mečio ir 18-mečio per didelės reikšmės suteikti nereikėtų.
„Žiūrint į vystymosi aspektus, tiek 17-metis, tiek 18-metis vienas nuo kito nesiskiria. Tikriausiai esminiu skirtumu tarp šio amžiaus tampa tiek paties asmens, tiek aplinkinių požiūris į asmenį“, – teigia A. Kiliutė ir G. Skinkytė.
Sulaukus 18 metų žmogus visuomenėje jau laikomas savarankišku: gali balsuoti, tuoktis, priimti finansinius sprendimus ir pats atsakyti už savo veiksmus. Tačiau pati pilnametystės riba, pasak doktorančių, žmogaus automatiškai brandesnio nepadaro.
„Nėra vieno žmogaus brandos vertinimo kriterijaus, todėl kalbant apie žmogaus brandumą galvoti tik apie amžių nėra tikslinga“, – pabrėžia jos.
Kuo daugiau praktikos – tuo daugiau realių situacijų
A. Kiliutė ir G. Skinkytė palankiai vertina galimybę jaunam vairuotojui daugiau laiko praleisti prie vairo kartu su patyrusiu žmogumi.
Pasak jų, vairavimo mokykloje gaunamų praktinių pamokų ne visada pakanka, kad būsimas vairuotojas spėtų susidurti su pakankamai įvairiomis realaus eismo situacijomis.
„Patirties kaupimas ir kito patyrusio lydinčio asmens buvimas automobilyje gali būti svarbūs ruošiantis savarankiškam vairavimui. Vairavimo pamokų kiekis ne visada yra pakankamas, todėl papildoma praktika gali suteikti galimybę jaunam vairuotojui ne tik teoriškai suprasti eismą, bet ir įsilieti į eismo srautą“, – teigia doktorantės.
Vis dėlto vien didesnis prie vairo praleistų valandų skaičius savaime nereiškia, kad jaunas žmogus vairuos saugiai.
A. Kiliutės ir G. Skinkytės teigimu, jaunų vairuotojų rizikingą elgesį lemia ne vien patirties trūkumas. Svarbios individualios žmogaus savybės, sprendimų priėmimas, nuostatos ir socialinė aplinka.
„Nėra vieno vienintelio veiksnio, kuris keltų didžiausią riziką. Dažniausiai prie padidintos rizikos prisideda veiksnių visuma, sudaryta iš individualių savybių, kognityvinių veiksnių, nuostatų ir kt.“, – aiškina doktorantės.
Lydintysis gali perduoti ir blogus įpročius
A. Kiliutė ir G. Skinkytė atkreipia dėmesį, kad žmonės savo elgesio įpročius formuoja stebėdami aplinkinius. Moksliniuose tyrimuose jaunų vairuotojų ketinimai rizikingai elgtis kelyje siejami ir su tėvų, draugų bei kitų vairuotojų rodomu pavyzdžiu.
„Jaunas žmogus, vairuodamas kartu su patyrusiu vairuotoju, gali stebėti, kaip šis reaguoja į skirtingas situacijas ar kaip laikosi taisyklių. Tad šalia esančio lydinčio vairuotojo elgesys gali tapti vienu iš pavyzdžių jaunam žmogui formuojant savo vairavimo įpročius – tiek tokius, kurie atitinka Kelių eismo taisykles, tiek tokius, kurie gali būti susiję su dažnesniu rizikingu elgesiu eisme“, – teigia doktorantės.
Vien ilgas vairavimo stažas todėl dar negarantuoja, kad lydintysis jaunam žmogui rodys tinkamą pavyzdį.
Pasak A. Kiliutės ir G. Skinkytės, ruošiant jauną vairuotoją savarankiškam eismui svarbu mokyti ne tik valdyti automobilį ir laikytis Kelių eismo taisyklių. Ne mažiau svarbus gebėjimas stebėti kitus eismo dalyvius, numatyti jų veiksmus ir laiku atpažinti galimus pavojus.
„Vairavimas nėra izoliuota veikla, todėl svarbu ne tik paties asmens vairavimas, bet ir kitų eismo dalyvių pastebėjimas, jų elgesio analizavimas ir supratimas“, – pabrėžia A. Kiliutė ir G. Skinkytė.
Jų vertinimu, prie geresnio pasirengimo savarankiškai vairuoti galėtų prisidėti kryptingas pavojingų situacijų atpažinimas bei realiame eisme matomų tinkamo ir netinkamo vairavimo pavyzdžių aptarimas.
Šaltinis: Dideli pokyčiai vairuotojams: Lietuva ruošia naują tvarką (tv3.lt)
