Tragiškai žuvusios 19-metės tėtis išliejo širdį: „Nesulaukėme nė skambučio…“

Skausmas dar neslūgsta – neseniai į paskutinę kelionę išlydėta tragiškoje avarijoje žuvusi 19-metė Anastasija. Talentinga, penkis šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų gavusi mergina žuvo tą pačią dieną, kai sostinės Rotušėje atsiėmė apdovanojimą už išskirtinius mokslo pasiekimus.

Skaudų momentą oriai atsisveikinti padėjusiems žmonėms žuvusiosios tėvas Giedrius Kaukas socialiniame tinkle išreiškė gilią padėką, tačiau kartu neslėpė ir nusivylimo dukros darboviete.

Padėka visiems susirinkusiems ir nuoskauda dėl darbovietės

Po jautrių laidotuvių Anastasijos tėtis pasidalijo širdingu įrašu, kuriame dėkojo visiems, kurie šiuo tamsiu metu buvo šalia:

„Viskas kažkada prasideda ir kažkada baigiasi… Norime širdingai padėkoti visiems gausiai susirinkusiems žmonėms, kurie suprato, užjautė ir palaikė mūsų šeimą šį sudėtingą momentą“, – rašė merginos tėvas.

Šeima dėkojo artimiesiems, draugams, klasės draugams, Vilniaus licėjaus bei kitų mokyklų kolektyvams, kaimynams, atsisveikinimo organizatoriams („Apkabinsiu Žodžiu“), atlikėjui Andrejui Polevikovui už muzikinę improvizaciją bei Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui ir Vilniaus rajono merui Robertui Duchnevičiui, kurie asmeniškai atvyko išreikšti pagarbos.

Tačiau greta dėkingumo tėvas užsiminė ir apie kartėlį sukėlusį elgesį iš įmonės, kurioje mergina dirbo iki pat tragedijos:

„Tik labai gaila, kad iš įmonės, kurioje Anastasija nuoširdžiai dirbo iki tos paskutinės naktinės pamainos, „Circle K Lietuva“, mes nesulaukėme nei skambučio, nei žinutės, nei matėme atsisveikinant su Anastasija…“ – atviravo tėtis.

Portalui tv3.lt „Cirle K“ atstovai teigė, jog kolegos laidotuvėse dalyvavo, o taip pat šeimai pervesta išmoka, kuri yra suteikiama mirties atveju.

Širdį veriantis atsisveikinimas

Gražioje salėje stovi šviesi urna, aplink ją dega žvakės. Šalia padėtos žaislinės antys, nes merginai jos labai patiko.

Vazose – baltos rožės. Tačiau daugiausia pamerkta įvairiausių atspalvių rožinių gėlių – toks buvo artimųjų prašymas, nes abiturientei labai patiko rožinė spalva.

Per televizoriaus ekraną buvo rodomos merginos vaikystės ir paauglystės nuotraukos.

Oratorė dalinosi artimųjų prisiminimais apie merginą. Žodį tarė ir sesuo, ir draugės, kurios ją prisiminė kaip be galo rūpestingą ir šviesų žmogų. Vėliau buvo perskaitytas žuvusiosios mamos laiškas. 

Kai šeima išlydėjo urną iki automobilio, salėje esantys žmonės jiems plojo.

Mėgo konditeriją, keliones, gyvūnus

Socialiniame tinkle „Facebook“ 19-metė prisistatė kaip „viena atsitiktinė konditerė“ (angl. that one random baker girl). O abiturientės „Instagram“ paskyros pavadinime – dar viena užuomina į jos pomėgį – konditeriją.

Socialiniame tinkle ji publikuodavo desertų nuotraukas. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus publikuotame įraše mergina su sekėjais dalinosi bandelių su cinamonu receptu.

Anastasijos „Instagram“ paskyroje taip pat gausu kelionių nuotraukų. Šimtukininkė dalinosi akimirkomis iš kelionių po Suomiją, Prancūziją, Lenkiją, Egiptą ir kalnus.

Tarp desertų ir kelionių nuotraukų – mieli gyvūnėlių portretai. Viename iš įrašų mergina papasakojo apie dviejų mėnesių katinėlį, fotografavo po pienių lauką lakstantį šunelį.

Mergina „Facebook“ nurodė, kad kalba trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir prancūzų. Ji mokėsi Vilniaus licėjuje.

Tėvai žuvusią merginą prisimena kaip nepaprastai darbščią

Netoli Vilniaus žuvusios devyniolikmetės tėtis prisimena dukrą kaip nepaprastai darbščią, talentingą ir kryptingą merginą. Pasak tėvų, ji ne tik siekė aukščiausių rezultatų moksle, bet ir rašė knygas, piešė, kūrė desertus, o kiekvieną darbą atlikdavo iki galo. Rudenį jos laukė chemijos studijos Strasbūro universitete. 

Žuvusi 19-metė Anastasija turėjo daug šviesių draugysčių ir daug tikslų. Apie ją pačią, išskirtinę, talentingą ir gyvenimą mylėjusią dukrą naujienų portalui tv3.lt prabilęs tėtis pasidalijo prisiminimais, atskleidžiančiais, kokį šviesų žmogų pažinojo artimieji.

Ar galėtumėte papasakoti plačiau, kokia buvo Jūsų dukra? Kuo ji buvo ypatinga? Minėjote, kad ji buvo tikrai išskirtinė asmenybė.

Nežinau, nuo ko pradėti. Gal nuo gimimo, nuo vaikystės. Ji buvo labai užsispyrusi. Tas užsispyrimas buvo ir gerąja, ir blogąja prasme – toks vaikiškas. Tačiau ilgainiui, kai ji pradėjo augti ir formuotis kaip asmenybė, to blogojo užsispyrimo liko vis mažiau, o atsirado atkaklumas siekti savo tikslų.

Mokslų prasme mes jos niekada neprižiūrėdavome – nesekdavome, ką ji mokosi ar kaip mokosi. Žinojome, kad ji viską padarys laiku ir niekada nieko nepamirš. Ir iš tikrųjų, kad ir ką darydavo, stengdavosi viską atlikti kuo tiksliau ir kuo geriau.

Ji baigė VGTU licėjų, o vėliau įstojo į Žirmūnų gimnaziją, nes visada siekė aukštesnio lygio mokslo. Po dvejų metų įstojo į Tarptautinio bakalaureato programą. Egzaminus išlaikė pirmu numeriu, o programą baigė aukščiausiais įvertinimais.

Ir, kas liūdniausia, būtent grįždama iš apdovanojimų, vykusių Rotušėje, ji žuvo. Tai buvo toks staigus posūkis – nuo didžiulio džiaugsmo iki didžiausios tragedijos.

Šiaip ji labai mėgo gaminti. Kepdavo įvairius desertus, turėjo savo „Instagram“ profilį, kuriame filmuodavo desertų gamybą ir dalindavosi ja.

Mes taip pat turime nedidelį šeimos restoranėlį, todėl ji ir mums gamindavo desertus. Tai buvo jos pašaukimas.

Dar mokydamasi mokykloje ji gana anksti nusprendė, kad nori studijuoti chemiją. Papildomai baigė ir Vilniaus universiteto Chemijos mokyklą.

Vėliau apsisprendė, kad nori studijuoti Prancūzijoje, būtent chemiją. Nors iš pradžių mokėsi prancūzų kalbos, licėjuje nebuvo galimybės jos tęsti, todėl ji mokėsi savarankiškai, kad išlaikytų egzaminą ir galėtų stoti į universitetą, kuriame studijos vyksta prancūzų kalba.

Ji jau buvo gavusi visus patvirtinimus, priėmimą ir registraciją į Strasbūro universitetą. Viskas buvo sutvarkyta – jau nuo pirmo mėnesio turėjo išvykti studijuoti.

Iš jūsų pasakojimo matyti, kad ji buvo labai įvairiapusė – savarankiška, protinga, imli asmenybė. Gal dar yra kas nors, kuo norėtumėte apie ją pasidalinti?

Ji rašė knygas, taip pat labai gražiai piešė [red. past. – pridūrė Anastasijos mama]. Ir dar nežinau, kaip ji viską suspėdavo. Tiek mokslai, tiek visa kita – jos gyvenimas buvo labai gerai sudėliotas. Ji visada siekė savo tikslų.

Net ir visokios smulkmenos. Pavyzdžiui, ji norėjo visai mūsų šeimai pagaminti atlapų ženkliukus. Dar net nebuvo sulaukusi aštuoniolikos, bet pati susirado, kas juos pagamins, viską suderino. Mums praktiškai nieko nereikėjo daryti – ji viską organizavo pati. Kiekvieną darbą atlikdavo iki galo ir visada siekdavo geriausio rezultato.

Patiko? Pasidalink! Ačiū.