Kai pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas pripažino Remigijų Žemaitaitį kaltu dėl neapykantos kurstymo, Holokausto menkinimo ir skyrė 5 tūkst. eurų baudą, apeliacinį skundą pateikė ir prokuratūra, siekusi griežtesnės bausmės, ir pats R. Žemaitaitis su advokatu, siekę visiško išteisinimo. Šią savaitę Apeliacinis teismas „Nemuno aušros“ lyderį antrą kartą pripažino antisemitu.
R. Žemaitaitis sprendimą vadina politiniu ir neabejoja skųsiąs jį Aukščiausiajam Teismui. Opozicija įsitikinusi, kad nedelsiant reikia inicijuoti apkaltą, tačiau tiek Seimo pirmininkas, tiek dalis teisininkų mano, kad reikia sulaukti Aukščiausiojo Teismo vertinimo.
2023-iųjų gegužę parlamentaro R. Žemaitaičio feisbuke paskelbti įrašai, kuriuose jis vertino žinią apie Izraelio nugriautą palestiniečių mokyklą. R. Žemaitaitis Izraelį prilygino Vladimirui Putinui, vadino gyvuliais ir citavo antisemitinį eilėraštį. Tą pakartojo ir žurnalistams.
„Ne paslaptis, kad kyla nepasitenkinimas tarp visuomenės ir atsiranda tokios kalbos apie tai, kaip lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom, imkit vaikai pagaliuką ir užmuškit tą žyduką. Tai va, dėl tokių veiksmų Izraelio ir griaunančių mokyklų atsiranda antisemitiniai žodžiai, atsiranda antisemitiniai tekstai. Ir kyla nepasitenkinimas Izraelio atveju“, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas
Dar vėliau R. Žemaitaitis tikino, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo, istorija tapo tarptautiniu skandalu. Praėjus trejiems metams istorija vis dar tęsiasi. Šią savaitę apeliacinis teismas paskelbė sprendimą – R. Žemaitaitis kaltas dėl antisemitinių pareiškimų.
„Nustatyta, kad nuteistasis sistemingai ir viešai tyčiojosi, niekino bei skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės“, – sakė Apeliacinio teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė.
Ir panašu, kad dar ne pabaiga. R. Žemaitaitis sako, kad kreipsis į Aukščiausiąjį Teismą, o Apeliacinio teismo sprendimą vadina politiniu. Anot parlamentaro, spaudimą teismui daro prezidentas Gitanas Nausėda, kuris nepaskyrė naujo Apeliacinio teismo pirmininko.
„Jeigu bus jis teikiamas rugsėjo mėnesį, tai galėsim, matyt, dar kartą traktuoti, kad tai gal galėjo būti vienas iš ženklų, kad turi priimti teisingą nuosprendį mano byloje, toks, koks yra dabar. Yra kaip yra. Nu, žmonės pamatė, kad galioja Lietuvoje dvigubi standartai: vieni standartai išrinktiesiems, kiti standartai eiliniams“, – teigė R. Žemaitaitis.
Anot politologų, nors teismo sprendimas R. Žemaitaičiui nepalankus, didelės įtakos jo reputacijai nepadarys.
„Tokie politikai kaip Remigijus Žemaitaitis puikiai tai kaip tik išnaudoja kaip antisistemiškumo įrodymą ir kad tai yra dėl to, jog jie kovoja su ta sistema, su elitu. Ir štai viso to išdava yra tokie teismų sprendimai ar apkaltinamieji nuosprendžiai. Tai visiškai nematau didelės grėsmės jo reputacijai“, – komentavo Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė.
Opozicija tikina – inicijuos apkaltą, sako, galėtų būti šaukiama ir neeilinė sesija.
„Tokių žmonių Seime neturi būti. Tai neišvengiamai, kokia virtinė teisinių interpretacijų bebūtų, mes tikrai inicijuosime R. Žemaitaičiui apkaltą“, – sakė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas.
„Nėra teisinga, kad Seimo narys gali dar naudotis visomis Seimo nariui teikiamomis privilegijomis ir ramiai laukti rudens sesijos“, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tačiau Seimo pirmininkas sako, kad reikia palaukti galutinio – Aukščiausiojo teismo – sprendimo. Ar apkalta sulauktų valdančiųjų palaikymo – dar neaišku. Socialdemokratų frakcijos seniūnė sako, kad tarsis su kolegomis.
„Remigijus yra labai impulsyvus žmogus iš principo ir, matydami tą jo retoriką, teismus, kas vyksta, mes, jau ir turbūt visuomenė, nelabai beskaičiuojame, kiek jų buvo, bet mes žmonių turbūt nepakeisime“, – sakė Orinta Leiputė.
„Seimo nariai, iš tikrųjų, na, įvairiai traktuoja šitą politinės naudos klausimą. Bet vis dėlto aš manyčiau, kad dėl, na, tos, sakykime, strategiškai svarbios ateities, Lietuvai reikėtų tą sprendimą padaryti, kardinalų ir aiškų – R. Žemaitaitis išties nevertas būti Seimo nariu“, – komentavo VDU profesorius Lauras Bielinis.
Apkalta R. Žemaitaičiui dėl tų pačių įrašų jau buvo pradėta ir praėjusią kadenciją. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad politikas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, R. Žemaitaitis pats atsisakė mandato. Taip išvengė draudimo 10 metų kandidatuoti į pareigas, kuriose reikia prisiekti. 2024-ųjų rudenį politikas vėl išrinktas į Seimą.
Europarlamentaras, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad tokio manevro Žemaitaitis šįkart greičiausiai nekartotų – nėra prasmės, mat apkalta būtų rengiama kitu pagrindu.
„Šiuo pagrindu atėmus iš jo Seimo nario mandatą jam nebūtų taikomas 10 metų draudimas eiti pareigas, o šiaip jis galėtų vėl kandidatuoti įvykdęs bausmę, o šiuo atveju sumokėti baudą yra greitas dalykas. Tai žinant jo praktinį mąstymą aš labai abejoju, kad jis padėtų mandatą“, – sakė D. Žalimas.
O R. Žemaitaitis tikina, kad kandidatuotų į Seimą net po apkaltos.
„Tai vienareikšmiškai, nes tą leidžia. Aš baudą sumoku va rytoj ir teistumas, kaip ir bauda, įvykdyta man, tai idealus variantas būtų ir pakelti dar kartą bangą Lietuvoje, ir parodyti, kaip veikia mūsų politinė sistema“, – teigė R. Žemaitaitis.
„Aš manau, kad iš tikrųjų jam dabar atsiveria tas priešrinkiminis šansas stipriai save išviešinti tarp palaikančių rinkėjų, kad jie neatitrūktų nuo jo, kad jie paliktų jo šalininkais ir balsuotų už jį“, – pridūrė L. Bielinis.
Besitęsianti istorija dėl R. Žemaitaičio parlamentarus skatina diskutuoti apie pokyčius.
„Keistokai atrodo, kai žmogus, išvengdamas apkaltos, gali vėl dalyvauti rinkimuose“, – pastebėjo J. Olekas.
Anot Seimo pirmininko, reikėtų 10 metų draudimą prisiekti taikyti ir tiems, kurie Konstitucinio Teismo pripažinti sulaužę priesaiką, patys atsisako mandato.
„Mane stebina stebėjimasis kažkuo, ypač tuomet, kai tu pats faktiškai kryžiumi gulei už tą patį Remigijų Žemaitaitį, už koaliciją ir iki paskutinės akimirkos sakei, kad viskas gerai su šita koalicija“, – pastebėjo R. Urbonaitė.
Įgyvendinti Seimo pirmininko siūlymą reikėtų Konstitucijos pakeitimų, tačiau valios gali pritrūkti.
„Balsai… Nežinau… Tai yra labai daug balsų. Nemanau, kad tai pavyktų per mėnesį ar du tą padaryti“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Kai kurie teisininkai dar griežtesni, teigia, kad Seimo narys galėtų netekti mandato iškart, jei teismas jį pripažintų padarius nusikaltimą. Tačiau politikai atsargesni, sako parlamentarai turėtų vadovautis savo sąžine.
