Tuoj bus dešimtmetis, kaip Dalia Grybauskaitė nebeina prezidentės pareigų, tačiau visuomenės apklausose ji vis dar vertinama teigiamai, o viešojoje erdvėje jaučiamas griežtos jos rankos ilgesys. Tačiau toli gražu ne visiems D.Grybauskaitė kelia šiurpuliukus. Su ja dirbę dalijasi atsiminimais apie griežtus ir ne pačius etiškiausius buvusios šalies vadovės darbo metodus.
Kad D.Grybauskaitė visuomenei vis dar kelia šiurpuliukus, neseniai buvo rašoma žiniasklaidoje, kai Jos Ekscelencija pasirodė LOGIN konferencijoje. Čia ji buvo sutikta itin šiltai, o internautai rašė susižavėjimo komentarus, vadino širdžių prezidente, o kai kurie prisipažino, kad D.Grybauskaitė kelia netgi šiurpuliukus.
Tačiau yra žmonių, kuriems prisiminus darbą su D.Grybauskaite kyla ne šiurpuliukai, o šiurpas.
Socialiniuose tinkluose pasirodė pasakojimų apie tai, kaip prezidentaudama D.Grybauskaitė galimai spausdavo teisėjus priimti tam tikrus sprendimus arba gąsdindavo, kad jų karjera baigsis priėmus neteisingą sprendimą.
Buvo ir pasakojančių apie tai, kaip pokalbiuose su teisėjais, prezidentė vertindavo jų batus, švarkus, tėvus O aktyviai priešintis tokiems dalykams buvo baisu ir dažnam atrodė net neįmanoma.
Internautai skirtingai įvertino tokius prisiminimus. Vieni kritikavo, kiti – palaikė ir pritarė atsimenantys tuos laikus.
Mojo vienu pirštu
Savo atsiminimus apie darbą su D.Grybauskaite viešai išsakė ir kunigas Arūnas PEŠKAITIS.
Jis sako galintis paliudyti daug įvairios patirties iš laikų, kai prezidentė ėjo pareigas, tačiau viešai pasidalijo keliais prisiminimais. „Taip, būtent sunaikino laisvos pilietinės visuomenės užuomazgas mūsų šalyje. Daug galiu liudyti apie jos žodžius ir veiksmus „iš pirmų lūpų”, bet apsiribosiu keliais epizodais.
Ji mane kviesdavo į savo kabinetą (arba jos „vsd’šnikai”), nes jai rūpėjo garsiųjų nuteistųjų (jos valdymo metu tarnavau Lukiškių kalėjime iki gyvos galvos kalinčiųjų kapelionu) galbūt turima informacija apie teisėsaugos darbuotojus, kad galėtų pastaruosius šantažuoti.
Tai kvotė ir visaip kamantinėjo mane.
Pamenu, po pirmojo pokalbio, ji man pasakė: „Kunige, žinokite, kad visi jūsų telefoniniai pokalbiai kitą rytą nugula ant mano stalo!” Ir tikrai, kad mano telefono klausomasi, patvirtino žmogus, atsakingas už Lietuvos pranciškonų telefoniją.”
Kunigas prisiminė ir daugiau kartų, kai lankėsi prezidentūroje arba teko susitikti su prezidente savo darbo vietoje: „Kitą kartą jos kabinete, besibaigiant pokalbiui, nei iš šio, nei iš to man pasakė: „Žinokit, kunige: „Lietuvai nereikia demokratijos, reikia diktatūros. Teisingai padarė Lukašenka – turėjo kariauną ir iššaudė svolačius”…
Apsilankiusi Lukiškių kalėjime, elgėsi ne „prasčiau” už Lukašenką, kurio „benefisų” įvairiose vietose esame prisižiūrėję, ar ne?
Taigi, liepusi surinkti kalinius, jų akivaizdoje žemino tuometę kalėjimo vadovybę; pvz., direktorių, modama vienu pirštu, pasišaukė: „Načialstvo, idi siuda!” Tam priėjus, ėmė jam aiškinti, kaip jis turįs elgtis, kad įstatymas čia esanti ji ir pan. Vėliau, šis žmogus, nesulaukęs susitikimo pabaigos, išvyko namo (jam stipriai šoktelėjo spaudimas).
Po to, staiga, atsisukus į mane pareiškė: „Štai mano akys ir ausys! Tegul tik pabando su jumis elgtis blogai, iš karto bus pranešta man!”
Prisimena kaip traumuojančią patirtį
A.Peškaitis neslepia, kad tokia patirtis darbo vietoje jį stipriai paveikė. „Man, kaip kunigui, tai buvo traumuojanti patirtis, esmingai kertanti pasitikėjimą manimi, vykdant šią tarnystę.
Apie skandalą sužinojo Bažnyčios vadovybė, mane išsikvietė tuometis Popiežiaus nuncijus Lietuvoje Luigis Bonacis. Kalbėjomės apie dvi valandas.
Pokalbiui baigiantis, nuncijus pasakė, kad Grybauskaitė atėjo ne vienyti, o skaldyti ir valdyti. Vėliau pradėjau visiems pasakoti savo nuostatas, apie jos diktatūrines slinktis daug kalbėdavau telefonu. Nustojo kviestis ir ji, ir jos saugumiečiai.
Tapo baugu, gan nedrąsu vaikščioti tamsiomis gatvėmis, ypač lėtai artėjant kokiam automobiliui. Sakysit paranoja? Galbūt. Bet tai buvo laikas po Garliavos įvykių. Tikiuosi pamenat, kiek žmonių, tos bylos paliestų, žuvo „visiškai atsitiktinai”?!
Tebus tai šiokia tokia mano vieša išpažintis, kurios gan ilgą laiką norėjau. Ir vis atidėliojau. Ir tenesugrįžta baimės ir „krūpčiojimo” laikai. Nors besiilginčių chorai girdisi vis garsiau”, – viešai parašė kunigas A.Peškaitis.
Redakcija laukia komentaro
„Vakaro žinios” kreipėsi į Dalią Grybauskaitę bei jos konsultantus ir pasidalijo šiais viešai išsakytais žmonių prisiminimais apie darbą valdant prezidentei.
Paklausėme, kaip vertina tokius pasakojimus ir ar tikrai taikė tokius darbo metodus? Ar rinkdavo informaciją apie pareigūnus su tikslu juos pašantažuoti, ar teisėjams buvo sakoma, kad jie neteks darbo, jeigu išteisino ne tą ar politikams nenaudingai išnagrinėjo bylą? Gavę atsakymus, juos paskelbsime.
