Vieno kunigo pasakyto anekdoto mišiose užteko, kad visa bažnyčia susijuoktų taip, jog garsas nusirito per socialinius tinklus. Niekas nesitikėjo, kad rimtos liturgijos metu nuskambės tokia frazė – ir kad į ją atsakys pati parapijietė pirmoje eilėje. Internete šis momentas tapo dienos hitu.
Per lietuviškus socialinius tinklus jau kelias dienas sklinda neįprasto juoko banga – ir viskas dėl vienos trumpos, bet taiklios istorijos, kurią katalikų kunigas Arnoldas Valkauskas pasakojo per mišias. Anekdotas, nuskambėjęs tarp giesmių ir maldų, suveikė kaip žaibas – ir bažnyčioje, ir internete.
Humoras, kuris nepaliko abejingų
Visa situacija prasidėjo visiškai paprastai. Mišiose dalyvaujantiems žmonėms kunigas šyptelėjo, trumpai žvilgtelėjo į minią ir ramiai ištarė:
„Anekdotas“.
Po to sekė keturi sakiniai, kurie per kelias valandas tapo vienu labiausiai dalijamų klipų internete.Pasakojimas, kuriame žmogus po mirties beldžiasi į dangų ir tik bendrai nugyventa santuoka jį priskiria prie „kankinių“, pataikė tiesiai į saviironijos nervą – o susirinkusieji pratrūko juoku taip garsiai, kad pats kunigas dar kurį laiką šypsojosi kartu su jais.
Netikėtas dialogas pirmose eilėse
Tačiau tikroji kulminacija įvyko ne tada, kai buvo papasakotas anekdotas, o tada, kai kunigas pakomentavo:
„Tai gerai, kad Albina negirdėjo.“
Atrodė, kad tuo viskas ir baigsis, tačiau iš pirmų eilių pasigirdo atsakymas – gyvas, šmaikštus, visiškai spontaniškas:
„Girdėjo, girdėjo. Aš gerą klausą turiu.“
Šis momentas galutinai „uždarė“ situaciją – likusi bažnyčia sprogo juoku, o kunigas, akivaizdžiai nustebęs, vos tramdė šypseną.
Internetas – sužavėtas
Šmaikštų epizodą išplatino paskyra „romoskatalikas“, kuri dažnai dalijasi lengvais, žmogiškais katalikiško gyvenimo fragmentais. Šįkart įrašas virto tikru virusu:
• žmonės komentuoja, kad „tokios mišios – tikra atgaiva“• kiti rašo, kad tai „autentiška bendruomenė, kurios ilgisi visi“• atsirado net tokių, kurie klausė, „kur rasti šį kunigą – reikia į tokią bažnyčią“
Daugeliui užkliuvo vienas dalykas – retai kada matyti, kad kunigas ne tik drąsiai naudoja humorą, bet ir žaismingai įtraukiamas į gyvą dialogą su parapijiečiais.
Kodėl šis epizodas taip greitai paplito?
Humoras bažnyčioje nėra dažnas reiškinys. Tačiau kai jis skamba nuoširdžiai, žmogiškai, neperžengiant ribų – jis tarsi atveria langą į bendruomenę, kuri nėra griežta ar atitolusi, o artima, jauki, šilta.
Šioje istorijoje yra viskas, ko reikia viralui:
• netikėtumas (anekdotas mišiose)• autentiškumas (tikra reakcija vietoje)• žmogiškumas (kunigo ironija ir moters atsakymas)• juokas, kuris suvienija
Be to, situacija priminė seną tiesą – humoro jausmas yra viena stipriausių tilto formų tarp žmonių.
