Buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad ketinama siūlyti, jog LRT tarybą sudarytų 13 asmenų, keistųsi ir proporcija, kiek užtektų balsų LRT vadovui atleisti. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, Kultūros komiteto narys Seime Vytautas Juozapaitis sako, jog šiuo metu kvestionuoti LRT generalinio direktoriaus atleidimą nėra pagrindo.
„Dienos temoje“ – Š. Birutis ir V. Juozapaitis.
– Pone Biruti, pateiktos pataisos iš „Nemuno aušros“ dėl LRT generalinio direktoriaus lengvesnio atleidimo. Politikai apskritai labiausiai argumentuoja, kad dabar neįmanoma atleisti to generalinio direktoriaus, čia atsirado kažkokių baisių bėdų. Jūsų požiūriu, vis tik kodėl socialdemokratai nesipriešina šiai iniciatyvai, o labiau pritaria?
Š. Birutis: Jūs ne visai teisi sakydama, kad pritaria visai iniciatyvai, – pritarė įstatymo pateikimui. Dabar mes teikiame pasiūlymus.
– O kodėl patys neinicijavote, jeigu manėte, kad kažką reikia keisti?
Š. Birutis: Kodėl buvo taip, kaip buvo? Todėl, kad kažkas greičiau tai padarė. Mes pasistengsime sutvarkyti taip, kad būtų gerai viskas. Todėl nenorėčiau, kad žmonės turėtų tiek daug išgąsčio, ypač žurnalistai. Ir kartais tas dangus griūva, žinote, kaip iš tos pasakos, man atrodo tikrai nejaukiai.
– Na, bet matote, socialdemokratais pasitikėti yra sudėtinga, nes Vilija Blinkevičiūtė žadėjo būti premjere ir žadėjote nesudaryti koalicijos su „Nemuno aušra“, sunku tikėti žodžiu.
Š. Birutis: Žinote, aš nenorėčiau kalbėti apie tai, kas buvo. Visose politinėse jėgose yra visokių pažadų buvę, visaip gyvenimas yra susiklostęs. Bet mes dabar grįžkime prie tos temos, apie ką kalbame. Iš tikrųjų pasiūlymai prasidėjo dėl finansavimo, tai jūs žinote, pradėjome kalbėti apie finansavimą, reikalingą gynyboje. Visos valstybinės įstaigos…
– Bet čia kvestionavimo nėra.
Š. Birutis: Čia visi suprantame, visi susitaria. Kitas dalykas – pasiūlymai dėl generalinio direktoriaus atleidimo. Pirmiausia, kas yra LRT? LRT – tai yra ne generalinis direktorius, ne administracija. LRT pagrindinė valdymo institucija yra LRT taryba. Ji turi turėti visas galias normalioje vadybinėje praktikoje atleisti, priimti generalinį direktorių ir nustatyti kitus būtinus dalykus. Ir tai yra bandoma daryti. Kur yra negerovė priimant direktorių – matėte, buvo [renkant generalinį direktorių] 6:6, 6:6.
– Bet čia yra tarybos kompozicijos klausimas.
Š. Birutis: Tai tarybos kompozicijos klausimas, vienas iš svarbių klausimų.
– Bet šito nėra pataisose.
Š. Birutis: Tai mes pasiūlysime ir 13 žmogų, kad tokia situacija nesikartotų, bet gal atidedant to būtent nario atsiradimą.
– O tai atleisite, tuomet kaip pirštines keisime?
Š. Birutis: Palaukite. Dabar kitas dalykas – atleidimas. Atleidimas visur, visada normaliose tarybose, valdybose ar netgi normaliuose visuomeniniuose transliuotojuose, aš peržiūrėjau tikrai labai daug – pradedant BBC ir Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos (čia mes lygiuojamės į skandinavus) – valdymų ir generalinio direktoriaus skyrimų. Visur yra dauguma tarybos arba valdybos narių skiriamas ir atleidžiamas generalinis direktorius.
– Pagal dabartinį modelį 2/3, dauguma.
Š. Birutis: Tai čia Lietuvoje, aš sakau dauguma. Dauguma yra dauguma.
– Tai 1/2?
Š. Birutis: 2/3 yra kvalifikuota dauguma, o dauguma yra dauguma.
– Paprastoji.
Š. Birutis: Neradau nė vieno visuomeninio transliuotojo, kur būtų kitaip nustatyta. Lygiai tas pats turėtų būti pas mus ir pas mus buvo dešimtmečius.
– Ne, 2/3 galioja 25-erius metus nuo 2000-ųjų.
Š. Birutis: Tai gerai, bet tai priėmimas ir atleidimas yra vienodas visur. Tokia praktika yra ne tik visuomeniniuose transliuotojuose, bet visose įmonėse. Aš truputį ir vadybininkas, ekonomistas, tai tikrai tą praktiką esu išnagrinėjęs ir pasižiūrėjęs, tai čia nieko kažko neįvyksta. Bet esminis dalykas yra kitas – ar mes nepasitikime LRT taryba.
– Čia yra iš politikų delegatų daugiausia suformuota, dar mes pereisime. Aš noriu ir ponui Juozapaičiui užduoti klausimą, kaip jūs žiūrite į tas pataisas? Nors aš girdžiu, kad jau registruota labai daug pataisų ir nežinia iš tikrųjų, kaip Seime pasisuks visa tai. Bet koks yra iš esmės tikslas? Ar mes turėjome problemą, kad sunku atleisti, ar vis tik problema buvo tada, kai buvo sunku priimti? Ar problema yra tas pats finansavimas, apie kurį buvo kalbėta, arba galbūt yra dar kitų problemų?
V. Juozapaitis: Aš manau, kad pagrindinis tikslas tų, kurie inicijavo šias pataisas, yra sujaukti valstybėje visą gyvenimą, nukreipti dėmesį ir kalbą nuo pagrindinių dalykų: nuo gynybos finansavimo, nuo hibridinės atakos, kurią mes dabar patiriame iš Baltarusijos pusės. Tą reikia daryti dabar, o ne miegant ir aiškinant, kad rankomis išgaudysime balionus. Svarbiausias tikslas dabar yra gvieštis į nepriklausomą žiniasklaidą ir visuomeninį transliuotoją. Aš tikrai nenoriu tikėti, kad ponas Birutis toks naivus ir tikrai kalba galbūt tai, ką jam pasakė arba ką reiktų kalbėti, bet iš tikrųjų šiuo metu kaip nors kvestionuoti generalinio direktoriaus atleidimą nėra jokio pagrindo.
– Nes galima atleisti kad ir rytoj.
V. Juozapaitis: Absoliučiai galima atleisti. Vėlgi viskas yra tarybos rankose. Jeigu taryba nepasitiki generaliniu direktoriumi, jeigu generalinis direktorius neatlieka funkcijų ar jo darbas buvo įvertintas blogai, yra visos galimybės atleisti šiandien tą direktorių ir nekelti to ažiotažo. Bet mes matome, kad yra ne tik į generalinį direktorių nusitaikyta. Generalinis direktorius yra tas taikinys, bet ir redakcijos nepriklausomumo klausimas kvestionuojamas, ar politinio, kaip ten vadinasi…
– Neutralumo.
V. Juozapaitis: Neutralumo, kiek jūs čia kviečiate tų [politikų], kiek kviečiate tų ir panašiai. Ir kas baisiausia, ką dabar padaro tie valdantieji, – jie šitais savo veiksmais visiškai pakenkė nepriklausomo visuomeninio transliuotojo reputacijai ir supriešina su visuomene. Jie sąmoningai priešina su visuomene šmeiždami, kalbėdami apie tai, kad čia kažkas vagia, dar kažką daro ir panašiai.
– Jūs sakote, taip valdžia sako?
V. Juozapaitis: Negirdėjote?
– Negirdėjau.
V. Juozapaitis: Tai gal ne tų kanalų klausotės? Užeikite į Seimą, ten ne to išgirsite. Ir kai iš Seimo tribūnos kokio nors komiteto pirmininkas įsakmiai klausė nepriklausomo visuomeninio kanalo generalinio direktoriaus „kada jūs atsistatydinsite?“, tai yra tiesioginis spaudimas, politinis spaudimas, kuris yra neįmanomas demokratinėje valstybėje.
– Aš dar norėjau paklausti apie Europos žiniasklaidos laisvės aktą.
V. Juozapaitis: Būtent apie jį ir kalbama.
– Taip, nes buvo jis priimtas ir šalys narės turėjo priimti nacionalinius teisės aktus, kad užtikrintų visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą. Ten yra kalbama apie administracijos vadovo arba valdybos narių skyrimo ir atleidimo procedūras, kad kuo labiau užtikrintų tą nepriklausomumą ir kad tie atleidimai nepasibaigus kadencijoms būtų tinkamai grindžiami ir būtų įmanomi tik išimtiniais atvejais. Ne kaip taisyklė, o labiau kaip išimtis. Pone Biruti, kiek tai dera su tomis siūlomomis pataisomis? Aš paskaičiau ir Vyriausybės programos plano įgyvendinimo projektą, ten kalbama apie norą įgyvendinti Europos žiniasklaidos laisvės aktą, bet man kažkaip nekonvertuoja.
Š. Birutis: Jūs teisingai viską pasakėte. Man teko sudarinėti programą, rašyti tuos punktus, perkelti juos į Vyriausybės programą. Todėl aš sakau, kad korekcijos yra būtinos pateiktam įstatymui ir mes jas pateikėme.
– O kokias jas darysite?
Š. Birutis: Aš netgi paskaitysiu, jeigu jums būtų įdomu, kaip turėtų skambėti straipsnis ir atitikti visus tarptautinius [aspektus]. „LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu taryba pareiškė nepasitikėjimą, grindžia tuo, kad generalinis direktorius prarado nepriekaištingą reputaciją ir (ar) yra padaręs šiurkščių LRT žurnalistų etikos taisyklių bei principų pažeidimus ir (ar) šiurkščius LRT darbuotojų ar bendradarbių garbės ir orumo pažeidimus ir (ar) šiurkščius LRT turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo pažeidimus arba kitaip sistemiškai netinkamai atlieka jam pavestas darbo funkcijas, jeigu už tokį nepasitikėjimą slaptai balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.“ (Š. Birutis keletą kartų pataisė atsakymą dėl LRT tarybos narių skaičiaus – LRT.lt).
– Tai 7 iš 12?
Š. Birutis: Taip, 7 iš 12, tai viską atitiks ir apsauga bus. Aš manau, kad čia bus logiška, ir gerbiamasis Vytautas pritars, bus padaryta, jie komitete už tai balsuos.
– Bet ar pritariate, pone Juozapaiti?
V. Juozapaitis: Jūs matote, kad ponas Birutis neperskaito tai, ką jis pats parašė, arba jam kažkas parašė, ir pats nėra tikras tuo, ką jis kalba. Ir jeigu įstatymus mes rašytume tiek žodžių, tai apskritai turbūt velnias koją nusilaužtų.
– Bet pati esmė.
V. Juozapaitis: Pati esmė yra ta – jeigu mes vėl grįžtame prie santykio, kaip turi būti atleidžiamas, tai aš grįžtu prie to, kad ir tarybos pirmininkas, ir visa taryba konstatavo, kad tie 2/3 yra nekvestionuojama.
– Taip, jiems tinka, jiems atrodo gerai.
V. Juozapaitis: Absoliučiai tinka ir prie šito nebereikia sugrįžti. Aš bijau, kad vėliau neužteks laiko. Aš tik noriu pranešti ir pasakyti, kad šiandien mes teikėme komiteto biurui, t. y. 42 Seimo nariai pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 4 dalį surinko parašus ir kreipėsi dėl įstatymo projekto teisinio reguliavimo poveikio vertinimo. Kitaip sakant, komitetas bus įpareigotas atlikti vertinimą, kreiptis į mokslo institucijas ir ne anksčiau nei po 10 dienų turėtų būti tas visas įvertinimas viso to, kas yra tas rašinėlis, ir visi kiti, kurie ten bus.
Š. Birutis: Atsiprašau, deja…
– Deja, labai atsiprašau, nebeturime laiko, lauksime ekspertų įvertinimo.
V. Juozapaitis: Kol nebus ekspertų, tol negali būti svarstymo komitete.
– Dėkoju jums abiem.
