Tuskas: Lenkija nepriims migrantų pagal ES schemą
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad šalis nepriims Europos Sąjungos siūlomos migrantų perskirstymo programos, pažymėdamas, jog Briuselis priima Varšuvos argumentus. ES migracijos paktas, pasiūlytas 2020 m. Europos Komisijos ir patvirtintas 2024 m. gegužę, siekia tolygiau paskirstyti pabėgėlius tarp valstybių narių bei pertvarkyti ES sienų ir prieglobsčio procedūras.
Lenkija pabrėžia, kad jau patiria didelę naštą dėl Ukrainos pabėgėlių ir nuolatinio spaudimo pasienyje su Baltarusija. D. Tuskas teigė, kad Lenkija jau įgyvendino saugumo priemones pasienyje su Baltarusija, griežtino vizų ir prieglobsčio įstatymus, tapdama pavyzdžiu kitiems.
Lenkijos Žmonių partijos vicepremjeras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad šalis „įvykdė milžinišką darbą“ priimdama tris milijonus ukrainiečių be pabėgėlių stovyklų, vadindamas tai „globaliu fenomenalu“. Pasak jo, pasienyje su Baltarusija šiuo metu dislokuota 11 tūkst. karių ir pasieniečių, nes pastarąją savaitę padidėjo nelegalių bandymų kirsti sieną.
Be migracijos klausimų, Kosiniak-Kamysz kritikavo planuojamą ES ir Pietų Amerikos Mercosur blokų laisvosios prekybos sutartį. Jis pabrėžė, kad PSL nuo 2019 m. pasisakė prieš šį susitarimą ir tikisi, kad pavyks užblokuoti jo įgyvendinimą, ieškant paramos kitų ES šalių, įskaitant Italiją.
ES: visiškai atleisti nuo pakto nėra galimybių?
Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio paktas, patvirtintas 2024 m. gegužę, numato kasmet perskirstyti bent 30 tūkst. migrantų tarp valstybių narių.
Šalys, atsisakančios priimti prieglobsčio prašymus, turi sumokėti 20 tūkst. eurų už neapdorotą prašymą arba imtis kitų solidarumo priemonių, pavyzdžiui, teikti personalą, įrangą ar logistinę pagalbą. Tačiau pakte numatyta galimybė šalyse, patiriančiose ypatingą migracijos spaudimą, suteikti dalinę arba visišką atleidimo nuo solidarumo įsipareigojimų galimybę.
Lenkija yra dažniausiai minima kandidatė gauti šią išimtį, nes priėmė milijonus pabėgėlių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą.
Europos Komisija nurodo, kad visiško šalies atleidimo nuo pakto reikalavimų nėra, tačiau galima palengvinti kai kurias prievoles, jei šalis laikoma „patiriančia migracijos spaudimą“. Be Lenkijos, galimos išimtys minimos Graikijai, Ispanijai ir Italijai.
Oficialaus sąrašo kol kas nėra, o pranešimas dėl solidarumo įsipareigojimų ir „spaudos statuso“ šalių turėjo pasirodyti spalio 15 d., tačiau buvo atidėtas, todėl Lenkijos pozicija ES migracijos mechanizme tebėra neaiški.
ES šalys svarsto griežtesnę migracijos kontrolę
Šią savaitę ES vidaus reikalų ministrai Liuksemburge aptars naujas priemones, skirtas efektyviau valdyti migrantų srautus. Viena pagrindinių naujovių – galimybė migrantus, kuriems nesuteiktas prieglobstis, siųsti į „grąžinimo centrus“ ne ES šalyse ir užtikrinti, kad sprendimai priimti vienoje šalyje būtų vykdomi kitose. Dabartinė sistema esą neefektyvi – šiuo metu deportuojama tik apie penktadalį neteisėtai likusių trečiųjų šalių piliečių.
Politikai susiduria su dilema: centrinės partijos tradiciškai palankios migrantams, tačiau augant populistinių jėgų įtakai, spaudimas griežtinti politiką didėja. Fronto šalys, kaip Graikija ar Italija, dažnai nesilaiko reglamentų.
Siūloma sistema kelia teisinius ir administracinius iššūkius – kaip suderinti skirtingų šalių sprendimų pripažinimą ir spręsti apeliacijas. ES Komisija taip pat planuoja paskelbti, kurios šalys patiria didžiausią migracijos spaudimą ir kaip būtų paskirstomos lėšos bei parama.
Ekspertai įspėja, kad ši kova iš esmės perleidžia darbotvarkę dešiniesiems populistams, lemiant, kad jie nustato debatų toną.
Lietuva renkasi mokėti 3 mln. eurų dydžio „baudą“, nei priimti migrantus
Tuo tarpu Lietuva, panašu, irgi nelinksta priimti migrantų, o artėjant ES Migracijos paktui ketina mokėti 3,16 mln. eurų solidarumo įnašą. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis nurodė, kad šiuo metu šalyje yra apie 210 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, įskaitant Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos gyventojus, o daugėja atvykėlių iš Vidurinės Azijos, Indijos, Pakistano ir Šri Lankos.
Migracija tampa ne tik socialiniu ar ekonominiu klausimu, bet ir nacionalinio saugumo problema, o liberali studentų atvykimo tvarka gali būti pasitelkiama tiesioginiam darbui.
Prezidentūra siūlo spręsti darbo jėgos trūkumą didinant profesinį mokymą Lietuvoje, taip mažinant poreikį įvežti užsienio darbuotojus. Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė pabrėžė, kad migracijos politika bus griežtinama, o ES pakto sąlygos numato, jog Lietuva turi priimti apie 158 migrantus arba sumokėti solidarumo įnašą.
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina užtikrinti efektyvią, legalią migraciją, kuri stiprintų šalį ir būtų derinama su nacionalinio saugumo, socialiniais bei ekonominiais tikslais.
Sveiki, aš esu Darius Jakelionis – žmogus, mėgstantis dalintis įvairiapusiu turiniu. Rašau naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat kuriu kiek lengvesnio pobūdžio turinį – maisto receptus bei horoskopus. Mano tikslas – pateikti skaitytojams tiek naudingos informacijos, tiek įkvėpimo ar net pramogos. Noriu, kad kiekvienas apsilankęs rastų ką nors įdomaus ir vertingo sau.
