Pastaraisiais metais saugumo klausimas Lietuvoje tapo vienu svarbiausių – tiek politikų kabinetuose, tiek visuomenės diskusijose. Geopolitinė įtampa Rytų Europoje, Rusijos agresija Ukrainoje ir nuolatinės hibridinės atakos primena, kad karas nebėra tik istorijos vadovėlių tema. Todėl Lietuvos gynybos stiprinimas tampa prioritetu visose srityse – nuo kariuomenės modernizavimo iki visuomenės pasirengimo ekstremalioms situacijoms.
Ginkluotė ir technologijos – žingsnis į priekį
- Lietuva pastaraisiais metais ženkliai didina išlaidas gynybai – siekiama, kad jos pasiektų ir viršytų 2,5 % BVP.
- Įsigyjama modernios ginkluotės: didelio nuotolio artilerijos sistemos HIMARS, vidutinio nuotolio oro gynyba NASAMS, šarvuotos transporto priemonės, bepiločiai dronai.
- Lietuva aktyviai bendradarbiauja su NATO sąjungininkais – mūsų teritorijoje dislokuoti Jungtinių Valstijų kariai ir Vokietijos brigada, kuri planuojama plėsti.
Visuomenės įtraukimas – kiekvienas gali prisidėti
Karo atveju valstybės stiprybė priklauso ne tik nuo kariuomenės, bet ir nuo visuomenės pasirengimo.
- Plečiasi Šaulių sąjunga, kuriai priklauso daugiau kaip 14 tūkst. narių.
- Vis dažniau organizuojamos civilinės gynybos pratybos, kuriose gyventojai mokomi, kaip elgtis oro pavojaus, branduolinės grėsmės ar kibernetinių atakų atveju.
- Didelis dėmesys skiriamas informaciniam saugumui – kova su propaganda ir dezinformacija tapo tokia pat svarbi, kaip ir ginklų pirkimas.
Kibernetinis frontas – nematomas, bet pavojingas
Modernus karas neapsiriboja tankais ir raketomis. Lietuva kasmet fiksuoja tūkstančius kibernetinių atakų prieš valstybines institucijas, strateginius objektus ir net žiniasklaidą. Todėl:
- Įkurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, glaudžiai bendradarbiaujantis su NATO.
- Valstybės IT infrastruktūra nuolat testuojama realiomis pratybomis, kad būtų aišku, kaip ji veiktų krizės metu.
Ar Lietuva pasiruošusi?
Ekspertai sutaria – visiškai pasiruošti karui neįmanoma. Tačiau Lietuvos progresas akivaizdus: nuo pasenusios sovietinės technikos per porą dešimtmečių pereita prie modernios NATO integruotos gynybos sistemos. Be to, svarbiausias šalies ginklas – piliečių valia gintis. Apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų karo atveju būtų pasirengę prisidėti prie gynybos.
Išvada:
Lietuva šiandien nebėra tik pasienio valstybė su silpna kariuomene. Ji tampa regiono saugumo dalimi, kur kiekvienas gyventojas – nuo kariškio iki civilių – gali atlikti svarbų vaidmenį. Karas tebėra blogiausias scenarijus, tačiau pasiruošimas jam yra vienintelis kelias išsaugoti taiką.
Sveiki, aš esu Darius Jakelionis – žmogus, mėgstantis dalintis įvairiapusiu turiniu. Rašau naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat kuriu kiek lengvesnio pobūdžio turinį – maisto receptus bei horoskopus. Mano tikslas – pateikti skaitytojams tiek naudingos informacijos, tiek įkvėpimo ar net pramogos. Noriu, kad kiekvienas apsilankęs rastų ką nors įdomaus ir vertingo sau.
