Įspėjimas iš meteorologų – artėja pavojingiausias šios vasaros reiškinys
Lietuvą artimiausiomis dienomis užklups stichinis škvalas, kuris gali tapti vienu galingiausių pastarųjų dešimtmečių. Sinoptikai praneša, kad iš vakarų slenkantis aktyvus ciklonas per šalį neš didžiules kritulių mases, staigius vėjo gūsius ir net retą reiškinį – sniegą vasaros pabaigoje. Tokia anomalija, anot specialistų, yra klimato kaitos ir ekstremalių atmosferos procesų kombinacijos rezultatas. Meteorologas Dainius Valiukas sako: „Šis reiškinys unikalus tuo, kad turime visas stichijos formas vienu metu – tai labai reta.“
Vėjo siautulys gali pranokti net istorinius rekordus
Škvalo stiprumą geriausiai iliustruoja prognozuojami vėjo greičiai. Jie sieks 28–32 m/s, o kai kur net daugiau. Palyginimui, 1999 m. gruodžio audros metu vėjas Klaipėdoje siekė 33 m/s ir pridarė milijoninių nuostolių. Šįkart, pasak specialistų, situacija gali būti labai panaši. Medžiai bus laužomi lyg degtukai, o elektros tiekimo sutrikimai beveik neišvengiami. Gyventojams rekomenduojama atsakingai elgtis: nevykdyti nereikalingų kelionių, saugoti save ir savo turtą. Didžiausia rizika kyla vakarų, pietvakarių ir centriniams rajonams.
Kritulių bus tiek, kad gatvės primins upes
Liūtys ateis ne viena banga, o keliomis, todėl kritulių bus gausu. Skaičiuojama, kad per 24 valandas gali iškristi mėnesio norma lietaus. Tai reiškia, jog miestų kanalizacijos tinklai nesusitvarkys, o gatvės virs upėmis. Didžiausia tikimybė užtvindymui – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur dažniausiai pasikartoja problemos su pralaidumu. Upėse vandens lygis gali kilti staiga, todėl rekomenduojama vengti stovyklaviečių pakrantėse. Žemdirbiai jau dabar kalba apie prarandamą derlių – nokstančios kultūros bus išguldyti, o pelėsinis grybelis taps neišvengiamas.
Sniegas vasarą – tikra anomalija
Ne mažiau šokiruojantis reiškinys laukia kalvotose vietovėse. Sinoptikai prognozuoja, kad naktimis temperatūra gali nukristi žemiau nulio, o suintensyvėję krituliai virs šlapdriba ir sniegu.
Istoriniai audrų palyginimai – kada buvo blogiau?
Lietuvoje ne kartą siautė stiprios audros, tačiau ši prognozė kelia išskirtinį nerimą. 2010 m. rugpjūčio škvalas Vilniuje nulaužė šimtus medžių, sutrikdė eismą ir net nusinešė gyvybes. 2005 m. vasarą Kauno rajone užfiksuoti viesulai išvertė ištisus miško masyvus. Dabartinė prognozė jungia abu scenarijus – liūtis, vėją ir net sniegą. Meteorologai pabrėžia, kad tokio komplekso šalis dar nėra mačiusi. Jei prognozės pasitvirtins, tai gali tapti viena įsimintiniausių audrų Lietuvos istorijoje.
Kaip pasiruošti artėjančiai stichijai?
Gyventojams rekomenduojama laikytis šių gairių:
- Nepalikti automobilių po medžiais, elektros linijų zonoje.
- Užrakinti langus, sutvirtinti stogus, patikrinti kiemų drenažą.
- Pasirūpinti maisto, vandens, žvakių, žibintuvėlių atsargomis.
- Vengti kelionių, ypač naktį, kai prognozuojamas sniegas ir plikledis.
- Laikytis oficialių perspėjimų – nedelsiant reaguoti į civilinės saugos tarnybų pranešimus.
Klimato kaitos ženklai – ar tokie reiškiniai taps dažnesni?
Specialistai sutaria, kad ekstremalūs reiškiniai Lietuvoje pastaraisiais metais intensyvėja. Jei anksčiau vasaros pabaigoje dažniausiai sulaukdavome ramesnių orų, dabar vis dažniau kartojasi stiprios liūtys, viesulai ir šilumos bei šalčio kontrastai. Klimatologė Asta Skujytė pažymi: „Klimato kaita reiškia ne tik temperatūros kilimą, bet ir daug dažnesnius ekstremalius reiškinius. Tokios audros, deja, ateityje gali tapti norma.“ Todėl visuomenė turi ruoštis ne tik trumpalaikiams nepatogumams, bet ir ilgalaikiams infrastruktūros pokyčiams, kurie padės išgyventi vis labiau agresyvėjančias stichijas.
