Rusijos valstybinės žiniasklaidos veidas ir vienas ryškiausių Kremliaus propagandos atstovų Vladimiras Solovjovas vėl pažėrė atvirų grasinimų – šį kartą taikiniu tapo Baltijos šalys. Pasak jo, Rusija turėtų „nedelsti“ ir „sunaikinti“ Estiją, Latviją bei Lietuvą, kol šios, anot jo, dar nespėjo tinkamai apsiginkluoti.
Skandalingą pareiškimą Solovjovas išsakė savo laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“, transliuojamoje per valstybinę Rusijos televiziją. Cituodamas militarizacijos procesus regione, jis rėžė:
„Baltijos šalių militarizacija vyksta greitai. Turime jas sunaikinti dabar.“
Estija, Latvija ir Lietuva – trys demokratinės valstybės, esančios NATO ir Europos Sąjungos narės – pastaraisiais metais žymiai didino savo gynybos biudžetus reaguodamos į augančią grėsmę iš Rusijos. Estija neseniai paskelbė siekianti skirti gynybai 5 proc. BVP, Latvija planuoja iki 2026 m. skirti 4 proc., o Lietuva įsipareigojo 2026–2030 m. gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Šie skaičiai, regis, ypač erzina Kremliaus atstovus. Solovjovas, kuris ne kartą pasižymėjo itin agresyvia retorika, tęsė grasinimų seriją, pareiškęs, kad Rusijai reikia ne taikos, o pergalės. Tokiu būdu jis dar kartą užkirto kelią kai kurių Vakarų politikų, tarp jų – buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo – vilčiai, kad karas Ukrainoje gali būti greitai užbaigtas diplomatinėmis priemonėmis.
Ne pirmas kartas
Tai – ne pirmas kartas, kai Solovjovas skleidžia agresyvią, karo kurstymu dvelkiančią propagandą. 2023-ųjų lapkritį jis Baltijos valstybių suverenitetą pavadino „niekiniu“, ragino „išlaisvinti žemes nuo nacistinių režimų“ ir atstatyti „rusakalbių teises“. Anksčiau tų pačių metų pavasarį jis Lietuvą, Latviją, Estiją bei Lenkiją vadino „pagrindiniais rusofobais“ ir skatino karinę intervenciją į šias šalis.
Dar anksčiau, 2023 m. kovą, Solovjovas europiečiams grasino totaliniu karu – „be gailesčio“, užtikrindamas, kad Rusijos kariuomenė „nepasitrauks iš Europos“.
Šie pareiškimai laikomi dalimi nuoseklios Kremliaus propagandos strategijos, kuria siekiama gąsdinti kaimynines valstybes, skatinti vidinį Rusijos visuomenės mobilizavimą ir nukreipti dėmesį nuo realios padėties fronte bei šalies viduje.
Baltijos šalys, NATO sąjungininkės, tokius pareiškimus vertina kaip informacinės ir psichologinės atakos dalį. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ne kartą yra pabrėžusi, kad tokia retorika – tai bandymas destabilizuoti regioną ir įbauginti visuomenes, tačiau bet koks agresijos aktas prieš NATO valstybes sulauktų vieningo Aljanso atsako.
