Infliacija vėl ryja prognozes ir muša rekordus. Rugsėjį ji pasiekė naujas beveik 23 proc. aukštumas. Ekonomistai žadėjo, kad jau praėjusį mėnesį kainos nustos augti, tačiau brangstanti energija ir maistas į šipulius daužo visas ankstesnes prognozes. Dabar ekonomistai ragina infliacijos mažėjimo palaukti spalį.
Prezidentas Gitanas Nausėda žeria priekaištus vyriausybei – esą ji nieko nepadarė, kad šiuo sunkiu metu palengvintų žmonėms gyvenimą. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad vyriausybė dirba, tačiau esą jai trūksta instrumentų. Valdantieji jau kivirčijasi, kas kaltas dėl krizės Lietuvoje ir kas Briuselyje turėtų atstovauti Lietuvai – prezidentas ar premjerė.
Panevėžietė Daiva jau pradėjo šildymo sezoną ir, nors pas ją nėra brangaus centrinio šildymo, moteris skundžiasi, kad malkomis ir breketais šildytis šiemet tapo kaip niekad brangu.
„Pernai mokėjom 140 eurų, po to buvo 200 eurų, pavasarį įsigazavo, dabar 450 eurų. Už paletę“, – kalba Daiva.
Moteris piktinasi, kad malkų spekuliantai skriaudžia žmones.
„Skambinu – į mišką negali įvažiuot, nors sausra. Meluoja. Dabar susirgo, negali. Jau dabar gali, kaina 400 eurų. Vėl paukščiukai nebeleidžia ir taip pasiekė 500 eurų“, – pasakoja Daiva.
Kietasis kuras per metus pabrango pustrečio karto, šildymas pusantro karto, elektra beveik dvigubai – visa tai lemia, kad infliacija Lietuvoje toliau šuoliuoja į viršų. Metinė infliacija rugsėjį, išankstiniu statistikos departamento vertinimu, pasiekė jau 22,5 proc. O ekonomistai žadėjo, kad vasaros pabaigoje pasiekusi piką, dabar infliacija jau ims mažėti.
„Toks infliacijos lygis yra per didelis. Kodėl kyla infliacija? Nulemta energijos kainų šoko ir vidaus veiksnių, kurie susiję su darbo rinka, darbo užmokesčio augimu, paslaugų infliacija“, – aiškina Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Per metus drastiškai pabrango ne tik energija, bet ir toliau brangsta maistas.
„Infliacija nustebino į didesnę pusę, nustebino maisto kainų augimas, jis didžiausias visoje eurozonoje, spartesnis nei kaimyninėse šalyse“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Europos Sąjungos šalims skelbiant vis naujus skubius antiinfliacinius paketus gyventojams, prezidentas Nausėda tokių pasigenda Lietuvoje ir kaltina Ingridos Šimonytės vyriausybę neveiklumu.
„Daugelis kitų vyriausybių jau yra priėmusios labai aiškius, didelius paketus, kurie padės apsaugoti žmones nuo energetikos kainų kilimo, kompensuoti tam tikras netektis. Visiškai neseniai tą padarė Latvija. Klausimas – ko mes laukiame ir ko mes tikimės sulaukti? Mes norime, kad dar žmonių, verslo nuotaika, pasitikėjimas valdžia dar labiau sumenktų?“, – kalba G. Nausėda.
Gyventojai taip pat vyriausybei negaili karčių žodžių:
„Keist vyriausybę, lauk juos iš tenai.“
„Naują vyriausybę rinkt, verst, nes nieko nedaro.“
„Pridėjo 40 eurų pensijos, o kainos kaip pašoko.“
„Sumoku už butą, lieka 100 eurų. Kaip pragyventi?“
„Jėzus Marija, brangu. Viskas baisu.“
„Mes dviese gyvenam su žmona, mums kol kas užtenka.“
„Teks pakentėti, kad neatslinktų karai iki mūsų.“
Girdėdamas tokią kritiką, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad vietoje Prezidento į kitos savaitės Europos Vadovų Tarybą Briuselyje spręsti energetikos krizės turėtų važiuoti premjerė Ingrida Šimonytė.
„Matom atsakomybės futbolą. Paspiriamas kamuolys. Vyriausybė turi spręsti problemas. Sprendžia kiekvieną dieną. Energetikos ministras, aš Premjerė, tik kai kurie instrumentai ne mūsų rankose. Derybos Vadovų taryboje vyks dėl energetikos pagalbos paketo, reikia spręsti, kieno tai atsakomybė. Tai vyriausybės darbo laukas“, – tvirtino G. Landsbergis.
Tokie konservatorių lyderio aiškinimai sukėlė šalies vadovo pasipiktinimą.
„Norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia: jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba bent jau indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti. Kitaip tariant, jei važiuoji į Briuselį, reikia susikrauti lagaminą. Šiame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio. Jeigu kažkas galvoja, kad ja galima prisidengti dangstant savo pasyvumą, neveiklumą – tai yra didelė klaida“, – sako G. Nausėda.
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė ragina pasitenkinti dabartinėmis antiinfliacinėmis priemonėmis, o kokią paramą pasiūlys kitiems metams, žada papasakoti po savaitės, kai vyriausybė priims kitų metų biudžetą.
„Nežinau, kodėl prezidentas toks rūstus, gal prasidėjo rinkimų kampanija, gal kitos priežastys. Jei prezidentas sako, kad skrynia tuščia, tai klausimas, kaip prezidentas mano, iš kur vyriausybė pagalbą turėtų ištraukti? Pavargau kartoti tą patį. Vadovų taryboje iš 27 asmenų 23 aplink stalą yra premjerai. Dalis prezidentų, kurie yra, pagal konstitucijas turi specifines vykdomąsias funkcijas, nes iš esmės vadovauja ir vyriausybės darbui. Lietuvoje to nėra. Su mano norais ar nenorais, niekaip nesusiję. Jei prezidentas prisiėmęs tai daryti, būtų nelabai etiška tik piršteliu mokėti į kitus, bet ir savo dalį atsakomybės prisiimti“, – kalba I. Šimonytė.
O ekonomistai konstatuoja, kad išbrangus energijai gamintojai ir prekybininkai šiuos išaugusius kaštus skubiai perkelinėja galutiniams vartotojams taip dar labiau didindami infliaciją. Kalbėdami apie galimas vyriausybės antiinfliacines priemones kitais metais didinti pensijas, kompensacijas ir kitas išmokas, ekonomistai perspėja nemėtyti pinigų visiems iš eilės, o juos paskirstyti labai tikslingai, tik tiems, kam infliacija smogia skaudžiausiai.
