Žemaitaitis atvirai apie kariuomenės vadą Vaikšnorą: „Jau būčiau antpečius nuplėšęs“

Patiko? Pasidalink! Ačiū.

Valdančiosios partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis aštriai pasisakė prieš Lietuvos kariuomenės vadą generolą Raimundą Vaikšnorą, sukeldamas viešą diskusiją dėl to, kaip turėtų būti panaudotos kitų metų gynybai skirtos lėšos.

Turime pasakyti labai atvirai ir aiškiai – kariuomenės vadas tyčiojasi iš valstybės. Jeigu man taip būtų pasakęs, aš, būdamas premjeru ar prezidentu, būčiau nuplėšęs antpečius ir paprašęs rašyti pareiškimą“, – kalbėjo Žemaitaitis penktadienį BNS.

Politikas teigė, kad jei toks žmogus toliau vadovauja kariuomenei, „Dieve padėk Lietuvėlei“.

Šiais žodžiais parlamentaras reagavo į R. Vaikšnoro pareiškimus LRT eteryje, kuriuose šis minėjo girdėjęs politikus kalbant apie investicijas į trinkeles ir plyteles, pristatant jas kaip gynybos stiprinimo priemonę.


Diskusija dėl biudžeto ir „dvigubos paskirties“ projektų

Generolo mintys įplieskė ginčą dėl to, ar Vyriausybė nebandys po gynybos išlaidų šydu finansuoti kitus projektus, pavyzdžiui, savivaldybių kelius ar infrastruktūrą, kuri tarsi būtų priskirta „gynybos reikmėms“.
Panašių abejonių turi ir opozicijos politikai bei verslo atstovai.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ramina – tokie teiginiai neturi pagrindo, o gynybos pinigai bus naudojami tikslingai.


Rekordinės lėšos – bet ir daugiausia klausimų

Vyriausybė šią savaitę pritarė 2026 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame gynybai numatyta 4,79 mlrd. eurų, tai sudaro 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tokios sumos Lietuva dar nėra skyrusi Krašto apsaugos ministerijai.

Taip pat skaitykite:  Magiškos taisyklės, kaip tinkamai išvalyti namus, kad pritrauktumėte pinigų ir gerovės

Pasak R. Žemaitaičio, dalis šių lėšų vis dėlto turėtų būti panaudota mobilumo infrastruktūrai – keliams, tiltams ir maršrutams, kurie yra strategiškai svarbūs kariuomenei.

Mobilumo infrastruktūra yra ginklas. Bent 0,5 proc. gynybos biudžeto turėtų būti skirta būtent šiems tikslams“, – pabrėžė Seimo narys.

Pagal biudžeto projektą, Krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė skirti lėšų savivaldybėms vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į priimančiosios šalies paramos maršrutus.
Visgi, anot asociacijos „Lietuvos keliai“, realus kelių finansavimas 2026 metais gali mažėti, nors oficialiai nurodoma, kad jis augs iki 815,5 mln. eurų, iš kurių 179 mln. eurų – Kelių fonde.

Ar šis straipsnis Jums patiko?

Spustelėkite žvaigždutę, kad įvertintumėte!

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Balsų skaičius: 2

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Patiko? Pasidalink! Ačiū.