Lietuvoje – planuojamas visiškai naujas mokestis, kuris gali paveikti šimtus tūkstančių gyventojų. Finansų ministerija siūlo apmokestinti draudimo įmokas – tai reiškia, kad už būsto, automobilio ar net kelionių draudimą tektų mokėti brangiau.
Ką siūlo ministerija?
Finansų ministerija užregistravo naują įstatymo projektą – vadinamąjį Saugumo įnašą. Juo numatoma 10 proc. apmokestinti visas ne gyvybės draudimo įmokas. Tai apimtų tokius draudimus kaip Kasko, būsto, turto ar kelionių draudimas.
Nors draudimo bendrovės ir toliau perves šį mokestį valstybės biudžetui, jį realiai sumokės patys gyventojai – įskaičiuota į jų mokamą įmoką. Tad, pavyzdžiui, jei Kasko draudimas dabar kainuoja 500 eurų, po mokesčio jis brangtų iki 550 eurų.
Tačiau privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) liktų neapmokestintas – jam taikomas 0 proc. tarifas.
Kodėl įvedamas šis mokestis?
Ministerijos teigimu, surinktos lėšos būtų skirtos šalies gynybai. Tokia praktika esą taikoma daugelyje Europos Sąjungos šalių – mokesčių tarifai ten svyruoja nuo 1 iki 24 proc. Lietuva siūlo 10 proc., kuris atitinka vidurkį.
Pasak Finansų ministerijos, nors naujasis mokestis gali kiek sumažinti draudimo paslaugų paklausą, jis esą prisidės prie šalies saugumo ir sustiprins investuotojų pasitikėjimą.
Kas nukentės labiausiai?
Lietuvos draudikų asociacija įspėja – šis mokestis yra vartojimo pobūdžio, todėl finansinė našta teks paprastiems gyventojams. Jautriausiai tai paveiks pažeidžiamiausias visuomenės grupes – senjorus, jaunus žmones, pirkusius būstą su paskola ar automobilį lizingu.
Pasak draudikų, Lietuvoje yra apie 200 tūkst. žmonių, kurie turi privalomai apsidrausti, nes jų turtas yra įkeistas bankams. Jie šio mokesčio išvengti negalės.
Be to, mokestis neigiamai atsilieptų ir verslui – statybų sektoriaus dalyviams, bankroto administratoriams, vertintojams, teisininkams, notarams, antstoliams bei draudimo tarpininkams.
Gali paveikti ir sveikatos sektorių
Draudikai įspėja, kad brangstant draudimui gali sumažėti papildomo sveikatos draudimo paslaugų paklausa. O tai paveiktų ne tik darbuotojus ir darbdavius, bet ir sveikatos priežiūros įstaigas, kurios gauna išmokas už suteiktas paslaugas.
