Oficialus vardų ir pavardžių keitimas Lietuvoje – procesas, apie kurį daug kas girdėję, bet retas išbandęs pats. Vilnietis Romanas Kadeta (anksčiau – Roman Kozlov) ryžosi šiam žingsniui. Jo istorija – ne tik biurokratinių subtilybių, bet ir asmeninių priežasčių, kodėl žmogus gali norėti pradėti gyvenimą su nauja pavarde, atskleidimas.
Lūžio momentas – karo Ukrainoje pradžia
Romanas prisimena, kad apie pavardės keitimą pradėjo galvoti prieš pusantrų metų. Lūžio tašku tapo profesinė praktika Marijampolėje, kai jo straipsniai buvo publikuojami vietos laikraštyje.
„Tuo metu visuomenėje tvyrojo įtampa dėl Rusijos invazijos. Mano pavardė „Kozlov“ kėlė nepageidaujamų asociacijų. Pirmą kartą sulaukiau komentaro dėl savo rusiškos kilmės. Redaktorė siūlė sulietuvinti pavardę, bet kolegė užstojo. Tačiau tai privertė susimąstyti apie ateitį ir karjerą“, – sako Romanas.
Vardas ir pavardė buvo keičiami apie mėnesį: reikėjo pateikti gimimo liudijimus, versti dokumentus iš rusų į lietuvių kalbą. Romanas iš pradžių norėjo močiutės pavardės – Kadetova, tačiau Lietuvoje tokia pavardė nebuvo įregistruota, o kalbininkai pasiūlė kitus variantus, kurie netiko.
Pagalbą suteikė Vilniaus universiteto kalbininkai. Profesorius Laimutis Bilkis 1776 m. metraščiuose rado pavardę „Kadeta“ – tai tapo lemiamu atradimu.
„Ilgai negalvojau – pateikiau dokumentus ir tapau Romanas Kadeta“, – džiaugiasi jis.
Artimieji sprendimą priėmė pozityviai, nors pradžioje netrūko juokų ir skepticizmo. „Svarbiausia man buvo gyventi su pavarde, kurią priimu kaip savą. Draugai priprato ir dabar kreipiasi tik nauja pavarde“, – sako Romanas.
Kaip keičiamas vardas ar pavardė Lietuvoje
Vilniaus universiteto teisininkė Deimantė Mecelytė paaiškina: keisti pavardę ar vardą gali visi Lietuvos piliečiai, užsieniečiai ar asmenys be pilietybės, sulaukę bent 16 metų.
Dažniausios priežastys – santuoka, senelių pavardės grąžinimas, šeimyninės padėties priesagų atsisakymas ar tiesiog netinkantis vardas. Ribojimai: pavardė ir vardas negali prieštarauti moralei, turi atitikti lytį, vaikams – užtikrinti interesus.
Procesas vyksta civilinės metrikacijos skyriuose ar konsulatuose, prašymą galima pateikti internetu arba paštu. Trunka apie 20 darbo dienų, kainuoja 12 eurų.
„Įstatymai Lietuvoje švelnėja, bet vis tiek reikia pagrįsti savo pasirinkimą dokumentais“, – aiškina D. Mecelytė.
Nauja pavardė – nauja tapatybė
Šiandien Romanas Kadeta sako: nauja pavardė jam – ne tik formalumas, bet svarbi tapatybės dalis. „Tai man tapo galimybe gyventi su savimi suderinta pavarde“, – patvirtina jis.
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
