Nepavykus įtikinti Vyriausybės stabdyti mokesčių reformą, daugiau nei 200 verslo organizacijų viliasi, kad juos išgirs Seimas. Šią savaitę parlamentas pradėjo svarstyti mokesčių pakeitimų paketą, kuriame numatytas nekilnojamojo turto mokestis, cukraus mokestis bei didesni pajamų, pelno ir šildymo mokesčiai. Verslo atstovai perspėja – tai gali stabdyti ekonomiką, tačiau valdantieji atkerta: reforma būtina valstybės poreikiams finansuoti.
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė palaiko reformą, pabrėždama jos svarbą nacionaliniam saugumui ir viešųjų paslaugų stiprinimui.
„Atidėti negalima. Mokesčių pakeitimus sudėtinga priimti bet kuriuo metu, todėl geriau tai padaryti kadencijos pradžioje – išdiskutuoti, įgyvendinti ir užtikrinti, kad lėšų netrūktų gynybai, sveikatos apsaugai, švietimui, keliams“, – komentavo V. Blinkevičiūtė.
Tuo metu verslas ragina sustabdyti tai, ką vadina „skubotu ir neracionaliu sprendimu“. Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tvirtina, kad ši reforma kelia grėsmę šalies ekonomikai.
„Vyriausybė mūsų neišgirdo. Neįtraukė tų, kurie sumoka didžiąją dalį mokesčių. Todėl viltis dedame į Seimą“, – sakė jis.
Verslo atstovų teigimu, įgyvendinus reformą per trejus metus ekonomika praras apie 800 mln. eurų. Investuotojų forumo vadovas Rolandas Valiūnas pabrėžė, kad pirmenybė turėtų būti teikiama tik ES reikalavimų įgyvendinimui, o ne papildomiems mokesčiams.
„Gynyba svarbi, bet tam lėšų turime iš kitų šaltinių. Nereikia pertvarkų, kurios stabdys augimą“, – sakė jis.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad didesni mokesčiai leis ne tik sustiprinti gynybą, bet ir mažinti socialinę atskirtį. Tačiau smulkusis verslas ir regionai, pasak verslininkų, gali tapti didžiausiais nuostolių patiriančiais sektoriais.
„Šiemet biudžeto surenkamumas augo 9,3 proc. – tai beveik 2 mlrd. eurų. Kam gadinti, kas taip sėkmingai auga?“ – klausė prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.
Valdantieji pabrėžia, kad pirminis reformos planas buvo pakoreguotas: pelno mokestis didinamas ne 2, o 1 proc., o planuoto 36 proc. pajamų mokesčio atsisakyta. Todėl projektas vadinamas kompromisiniu.
Socialdemokratas Algirdas Sysas su ironija pasiūlė prie Finansų ministerijos pastatyti „raudų sieną“, o demokratas Linas Kukuraitis ragino spręsti socialinį neteisingumą.
„Turime apmokestinti tuos, kurių pajamos ženkliai viršija vidutines. Negali būti, kad jų mokestinis tarifas mažesnis nei vidutines pajamas gaunančiųjų. Kas uždirba daugiau, turi daugiau ir prisidėti“, – sakė jis.
Seimas ir toliau svarstys reformos nuostatas artimiausiu metu. Kol kas neaišku, ar pakaks balsų galutiniam pakeitimų priėmimui. Verslas žada savo poziciją tęsti iki paskutinės akimirkos.
