Praėjo daugiau nei du dešimtmečiai nuo to momento, kai Ignalinos atominė elektrinė buvo sustabdyta. Tačiau vietoj ramybės – čia vis dar skamba ekskavatorių garsai ir plaukia milijardinės sumos. Ekspertai kelia klausimą: ar šis projektas dar turi prasmę, ar tai tapo brangiausiu „pinigų siurbliu“ Lietuvos istorijoje?
Nors Ignalinos AE seniai sustabdyta, jos „laidotuvės“ kainuoja kosmines sumas. Seimo Audito komitete paaiškėjo skaičiai, nuo kurių net ir patyrusiems politikams – akys ant kaktos. Vien už eksploatacijos nutraukimą teks sumokėti 4 mlrd. eurų, pusė šios sumos jau dengiama ES lėšomis, o likusi – iš Lietuvos biudžeto.
Dar daugiau – giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba, planuojama 2050–2070 metais, gali atsieiti net 7,1 mlrd. eurų. Ir tai – ne fantastikos kūrinys, o oficialūs planai. Vien vietos paieškai ir tyrimams jau numatyta 521 mln. eurų – milžiniška suma ne statyboms, o vien „ieškojimams“.
Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis piktinasi: uždarymo procesas tapo auksine kasykla konsultantams ir rangovams, o projektas – nesibaigiančiu pinigų švaistymo maratonu.
„Ignalinos elektrinė seniai sustabdyta. Gal jau laikas sustabdyti ir šį beprotišką pinigų srautą, slepiamą po gražiu žodžiu „branduolinis saugumas“?“ – sako A. Nemunaitis.
Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pabrėžia – problemos tęsiasi metų metus. Vėlavimai, ginčai su rangovais, neskaidrus lėšų panaudojimas. Tai, anot jo, rodo sisteminę kontrolės stoką.
Bendra projekto vertė gali viršyti 11 mlrd. eurų. Europos Sąjunga jau skyrė 2,1 mlrd., dar 680 mln. planuojama gauti, tačiau didžioji našta vis tiek krenta ant valstybės pečių.
Kita didžiulė našta – ateities fondas atliekynui. Kad būtų sukaupta reikiama suma, per metus reikėtų atsidėti bent 120 mln. eurų, tačiau realiai skiriama vos 51 mln.. Jei tempas nesikeis – iki 2070-ųjų bus sukaupta vos dešimtadalis reikalingos sumos.
Giluminio atliekyno vietos paieška tapo atskiru biudžeto rijiku. Iš pradžių buvo svarstoma net 77 teritorijos 29 savivaldybėse, o dabar liko 2–3 realios galimybės. Energetikos ministerija žada sprendimą iki 2026 m. pradžios, o tarp galimų vietų – Ignalinos rajonas.
Pusė elektrinės jau išardyta – bet pabaigos nematyti
Nors Ignalinos AE oficialiai uždaryta 2011-aisiais, iki šiol išmontuota tik 44 proc. elektrinės. Šių metų pirmasis pusmetis buvo kiek spartesnis – griovimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbai pajudėjo į priekį.
Įmonės vadovas Linas Baužys pripažįsta – tai vienas sudėtingiausių projektų Europoje.
„Sėkmė priklauso ne tik nuo inžinerinių sprendimų, bet ir nuo požiūrio į saugą bei aplinką“, – sako jis.
Kai kurie darbai vyksta net greičiau nei planuota – paviršinio atliekyno statyba pradėta pusmečiu anksčiau, leidimai gauti laiku, o atliekų tvarkymo planas viršytas 15 proc. Be to, pradėta modernizuoti elektros skirstykla ir perdavimo linijos, kurios reikalingos visam uždarymo laikotarpiui.
Projektas įgauna ir tarptautinį pagreitį – Europos Komisija pasiūlė dar 678 mln. eurų, o bendradarbiavimas su „Newcleo“ atveria kelią naujoms technologijoms.
Visgi galutinis tikslas tebėra toli – iki 2070 m. planuojama įrengti giluminį atliekyną, kuriame būtų saugiai laikomas branduolinis kuras.
„Norime sutvarkyti branduolinės veiklos palikimą atsakingai, nepaliekant iššūkių ateities kartoms“, – sako L. Baužys.
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
