Ūkininkai tikina nepakeliantys spaudimo dėl kainų mažėjimo, todėl parduoda karves ir keičia veiklos kryptis. Anot jų, lietuviško pieno niekam nebereikia, todėl tenka parduoti galvijus ir atleisti darbuotojus. Ūkininkų atstovas tikina, kad šią krizę atlaikys ne visi, lietuviško pieno sumažės. Todėl vartotojams parduotuvėse vis dažniau teks pirkti lenkišką pieną ir jo produktus.
Pasvalio rajono ūkininkė Inga pasakojo, kad nusprendė parduoti 50 karvių ūkį.
„15 metų vystėme ir puoselėjom ūkį, tačiau pavargome, be to, mums trūksta stabilumo. Jeigu kažką įsipareigojame su pieno ūkiu daryti, atrodo, kad kainos aukštos ir jos tokios bus. Tada nusiperkame ūkiui reikalingos brangios įrangos ir kainos nukrenta. Ir tenka aukoti šeimos pinigus, kad kažkaip išsilaikytume.
Pasidarė per sunku, todėl nusprendėme verstis tik augalininkyste. Ją užsiėmėme ir anksčiau, tačiau dabar visas jėgas ir žemę skirsim tik augalininkystei“, – sakė ūkininkė.
Ji skaičiavo, kad nauja ferma karvėms dabar kainuotų milijoną eurų.
„Todėl reikėtų imti paskolą, o ją išmokėti reikėtų per 15–20 metų. O po tiek metų, mums su vyru bus jau virš 60 metų. Tai kažin, ar tada mus ta ferma bedžiugins. Bent dabar norime pagyventi dėl savęs“, – tikino ūkininkė.
Ji piktinosi, kad dabar, kai parduoda ūkį, visi nori jį įsigyti už dyką.
„Visi galvoja, kad esame labai blogoje situacijoje, todėl karves atiduosim už bet kokią kainą. Tačiau taip nebus, nes mūsų karvės yra jaunos ir veršingos, norime jas parduoti už gerus pinigus.
Didesnius pinigus gautume, jeigu karves parduotume mėsai. Tačiau norime, kad karvės dar gyventų, juk jas mylėjome, jos visos turi vardus. Norime jas parduoti kitiems ūkininkams, nenorime jų skersti“, – sakė Inga.
Parduoda ne tik karves, bet ir atleidžia darbuotojus
Kita ūkininkė pasakojo, kad išgyvena vieną juodžiausių laikotarpių.
„Nusprendėme su vyru parduoti karves. Labai gaila atsisveikinti su gyvuliais ir apskritai visu ūkiu, kurį kūrėme. Tačiau pavargome dirbti už dyką. Jeigu būtume tik šeimos ūkis, gal kažkaip išgyventume, bet samdome žmones ir nebeturime iš ko apmokėti visas sąskaitas.
Labai gaila dėl valstybės trumparegiškumo ir strategijos nebuvimo, esame patyrę ne vieną krizę. Manėme, kad atlaikysime ir šią, tačiau jau nebepajėgiam“, – pasakojo ūkininkė.
Ji tikino, kad gaila įdirbio.
„Visko yra – žemių, technikos, pastatų, galvijų, darbuotojų.
Tačiau mūsų pieno niekam nebereikia. Valdžia sako, kad mums sąskaitų neapmokės. Todėl turės mokėti žmonėms netekusiems darbo pašalpas ir nedarbo išmokas. Juk už vienos karvės stovi daug žmonių – ūkio darbuotojai, buhalteriai, veterinarai, kuro ir pašarų gamintojai ir pardavėjai. Iš tų karvių pragyvendavo daug žmonių, bet valdžia nusprendė, kad lenkišką pieną gerti bus dar pigiau“, – piktinosi ūkininkė.
Ji pastebėjo, kad susidariusia situacija naudojasi mėsininkai.
„Daug žmonių dabar išparduoda karves, todėl jie nori jas supirkti beveik dykai“, – skundėsi ūkininkė.
Pieno ūkius ištiko krizė
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius pastebėjo, kad jau seniai mažėja pieno ūkių.
„Tačiau krizinis laikotarpis tik paspartina ūkininkų apsisprendimą parduoti pieno ūkius. Šiuo metu visame pasaulyje, ne tik Europoje jaučiamas pieno produktų vartojimo sumažėjimas. O tai lemia ir sumažėjusias pieno supirkimo kainas.
Žinoma, Lietuvoje viskas prasideda greičiau, jau pernai rugsėjį ėmė kristi pieno supirkimo kainos. O žemumas jos pasiekė vasarį, kuomet nebeapsikentę ūkininkai ėmė pieną dalinti dykai arba tiesiog išpilti“, – komentavo pieno gamintojų atstovas.
Anot jo, pernai ne tik nukrito supirkimo kaina, bet išaugo ir kaštai.
„Ūkininkams pabrango elektra, pašarai ir kitos reikalingos priemonės. Todėl ūkiai ėmė dirbti į minusą. Nieko kito ir nebeliko, tik kaip ūkių atsisakyti.
Be to, šiemet nelepino ir šaltas pavasaris ir vėliau atėjusi sausra. Pieno gamintojai pamatė, kad išgyventi ir taip sunku, o pašarų iš to paties ploto tris kartus mažiau išėjo pasigaminti“, – skaičiavo ūkininkų atstovas.
Ūkininkai keis veiklos kryptį, o žmonėms teks pirkti lenkišką pieną
Pasak E. Bičiaus, ūkininkai neviltyje.
„O gyventi iš kažko reikia, todėl dalis bando keisti ūkio kryptį, užsiimti grūdininkyste arba mėsine galvijininkyste.
Be to, pienininkystės sektorius vienas sunkiausių, jame tenka daugiausiai dirbti, neužtenka gyvulius tik pašerti, juos dar reikia ryte ir vakare pamelžti“, – atkreipė dėmesį E. Bičius.
Jis tikino, kad pieno ūkių mažėja, o Vyriausybė tam neskiria reikiamo dėmesio.
„Kalbėjomės ir su perdirbėjais, bet jie neturi ką pasakyti, nes situacija pieno produktų rinkoje yra prasta. Parduotuvėse pieno produktai nė kiek nepinga, o žaliavinio pieno kaina toliau krenta. Reikėtų sąžiningesnio kainos paskirstymo su perdirbėjais, tačiau turi įsikišti valstybė, o ji nerodo šiam sektoriui dėmesio.
O mažmeninėje rinkoje matome lenkiškus produktus, kuo mažiau gaminsime, tuo daugiau bus privežta kitų produktų“, – prognozavo E. Bičius.
Oficialiai duomenimis, prieš 20 metų Lietuvoje apie 216 tūkst. gyventojų augino 492 tūkst. melžiamų karvių. Šių metų pradžioje buvo tik 21,5 tūkst. augintojų ir 223 tūkst. karvių.
