Nuo 2026 metų Lietuvoje planuojama įvesti naują mokestinę tvarką, kuri gali paliesti tūkstančius gyventojų – pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris buvo išlaikytas trumpiau nei 10 metų, teks mokėti pelno mokestį. Dar daugiau – jeigu pelnas bus didelis, gali būti taikomi progresiniai tarifai, siekiantys net iki 30 proc. Ekonomistai perspėja: ši naujovė gali būti ne tik nesąžininga, bet ir žalinga šalies verslui bei paskatinti pajamų slėpimą.
Mokesčio esmė – pelno apmokestinimas
Kaip aiškina ekspertai, naujoji tvarka remiasi principu: jei žmogus būstą parduoda neišlaikęs 10 metų, jis privalės mokėti mokestį nuo pelno – skirtumo tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Šiuo metu toks mokestis netaikomas, jei būstas buvo pagrindinis gyvenamasis būstas bent dvejus metus.
„Tikslas – surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Bet kartu tai ir bandymas suvienodinti mokesčius tarp tų, kurie iš turto gauna didelį pelną, ir kitų gyventojų“, – teigė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pagal pirminį siūlymą, jei gyventojas už būstą uždirbs daugiau nei tam tikra riba, įsijungs progresinis gyventojų pajamų mokestis. Tai reiškia, kad net vienkartinis didelis sandoris gali smarkiai išpūsti žmogaus metines pajamas ir „įstumti“ jį į aukštesnį tarifą.
Rizika verslui – sulėtėję NT sandoriai
Ekonomistas Marius Dubnikovas įspėja, kad naujasis mokestis gali neigiamai paveikti ne tik NT rinką, bet ir visą ekonomiką. Mažėjant sandorių skaičiui, gali kristi būstų vertinimai, o tai apsunkins būsto įsigijimą su paskola.
„Tai užsuka grandininę reakciją – mažiau sandorių, mažiau darbo statybininkams, mažiau pardavimų baldų ar buitinės technikos sektoriuose. Verslas ima lėtėti, mažėja darbuotojų poreikis, krinta pajamos“, – vardijo Dubnikovas.
Problema – vienkartinės pajamos, dideli mokesčiai
Ž. Mauricas atkreipia dėmesį į esminę naujo apmokestinimo problemą – jis neatsižvelgia į tai, kad didelė pelno suma gali būti vienkartinė.
„Jeigu žmogus parduoda būstą ar įmonę, kurią turėjo 20 metų, ir uždirba 300 000 eurų, tai dar nereiškia, kad jis kasmet gauna tokias pajamas. Tačiau mokestis bus skaičiuojamas tarsi jis būtų milijonierius“, – sako ekonomistas.
Panaši situacija galėtų ištikti ir menininkus ar kūrėjus, kurie vienąkart parduoda brangų kūrinį – pajamos šokteli, o mokesčiai išauga neproporcingai.
Skatinamas šešėlis ir mokestinis optimizavimas
Ekonomistai sutaria – pernelyg sudėtinga ar neproporcinga mokesčių sistema skatina gyventojus ieškoti būdų, kaip jos išvengti.
„Bus bandoma apeiti mokestį – deklaruoti mažesnę pardavimo kainą, skaidyti sandorius į kelis metus ar net formaliai perleisti turtą artimiesiems. Tokie dalykai jau dabar svarstomi“, – perspėjo Mauricas.
Pasak jo, tai prieštarauja siekiui didinti skaidrumą ir surinkti daugiau mokesčių: „Jei sistema sudėtinga ir vertikali, žmonės jos vengs. Reikia horizontalaus teisingumo – kad kiekvienas mokėtų pagal galimybes ir aiškiai.“
Sprendimai – dar diskusijų stadijoje
Finansų ministerija informavo, kad mokestinės reformos pasiūlymai dar nėra galutiniai – visuomenės, verslo atstovų ir politikų pastabų laukiama iki gegužės 2 d. Jei siūlymai būtų patvirtinti Seime, jie įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
Tuo metu planuojama, kad iš visų mokestinių pakeitimų valstybės ir savivaldybių biudžetai 2026 m. papildomai surinktų apie 248,7 mln. eurų.
Kol kas neaišku, ar bus numatytos kokios nors išimtys socialiai pažeidžiamiems asmenims, kūrėjams ar smulkiam verslui. Tačiau jei tokios atsirastų, kyla klausimas – ar nauja sistema iš tiesų bus efektyvi ir sąžininga?
