JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, duodamas interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, išsakė keletą pareiškimų, kurie labai tiksliai atspindi Kremliaus propagandos naratyvus. Kai kurie jo komentarai rodo, kad jo supratimas apie Rytų Ukrainą, regis, daugiausiai pagrįstas Rusijos šaltiniais, rašoma „The Insider“.
S. Witkoffas, turtingas investuotojas į nekilnojamąjį turtą, tapęs viena iš prezidento užsienio politikos struktūros jėgų, sulaukė užsienio politikos ekspertų ir kai kurių Ukrainos parlamento narių kritikos dėl to, kaip jis apibūdino Vladimirą Putiną per savo pasirodymą buvusio „Fox News“ laidų vedėjo T. Carlsono podkaste, rašoma „The Hill“.
Donaldo Trumpo pasiuntinys sakė, kad jam „patinka“ V. Putinas ir jis nemano, kad Rusijos vadovas yra „blogas žmogus“.
Podkaste jis taip pat užsiminė, kad Rusija turi teisę į 4 Ukrainos sritis – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – kurias Kremliaus kariuomenė yra okupavusi, nes pasak V. Putino, jose daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai.
„Referendumai“ aneksuotose Ukrainos teritorijose
„Na, visų pirma, manau, kad didžiausia šio konflikto problema yra šie vadinamieji keturi regionai. Donbasas, Krymas. Jūs žinote pavadinimus“, – kalbėjo S. Witkoffas.
Tuo tarpu norėdamas papildyti S. Witkoffą, T. Carlsonas pridūrė: „Luhanskas.“
„Taip, Luhanskas. Ir dar du kiti. Jie rusakalbiai. Buvo surengti referendumai, kuriuose didžioji dauguma žmonių nurodė, kad nori būti Rusijos valdžioje“, – tęsė S. Witkoffas.
„Tiesą sakant, kai kurios iš šių teritorijų, žvelgiant iš Rusijos perspektyvos, dabar yra Rusijos dalis, tiesa?“ – klausė T. Carlsonas.
S. Witkoffas jam atsakė: „Teisingai. Bet tai visada buvo problema. Ir tarsi, niekas nenori apie tai kalbėti. Tai dramblys kambaryje. Dramblys kambaryje yra ir konstituciniai klausimai Ukrainoje – ko jie gali atsisakyti, kai kalbama apie teritorijas. Rusai de facto kontroliuoja šias teritorijas. Klausimas toks: ar pasaulis pripažins, kad tai – Rusijos teritorijos? Ar Zelenskis galės išgyventi kaip politikas, jei tai pripažins? Tai ir yra svarbiausias konflikto klausimas.“
D. Trumpo pasiuntinys atrodo visiškai susipainiojęs dėl Ukrainos regionų, į kuriuos pretenduoja Rusija, skaičiaus – paminėjo „keturis“, o paskui „tris“.
Iš tikrųjų jų yra šeši: Krymas ir Sevastopolio miestas, kuriuos Rusija neteisėtai aneksavo po 2014 m. kovo mėn. įvykusio nesąžiningo referendumo, ir Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritys, kurias Rusija neteisėtai aneksavo po 2022 m. rugsėjo mėn. įvykusio nesąžiningo referendumo.
Atrodo, kad S. Witkoffas priima už gryną pinigą Kremliaus teiginius, kad šių procesų rezultatai atspindi tikrąją vietos gyventojų valią prisijungti prie Rusijos.
Iš tikrųjų referendumai vyko karinės okupacijos sąlygomis – ginkluoti Rusijos kariai ėjo nuo durų iki durų rinkti balsų, o Kremliaus valdoma žiniasklaida tai apibūdino kaip „saugumo priemonę“. Milijonai ukrainiečių, pabėgusių į kitas šalies dalis ar užsienį, juose nedalyvavo.
Chersono sritis, kuri tuo metu, kai vyko „balsavimas“, buvo okupuota, vėliau ją išlaisvino Ukrainos pajėgos. Kai tai įvyko, gyventojai pranešė, kad Rusijos kariai spaudė juos balsuoti, dažnai neužtikrindami balsavimo slaptumo.
„Rusakalbiai regionai“ ir politinė priklausomybė
S. Witkoffo teiginys, kad visi šie regionai yra rusakalbiai, taip pat yra klaidingas. Remiantis 2001 m. Ukrainos gyventojų surašymo duomenimis, Zaporižioje 52,2 proc. gyventojų nurodė, kad jų gimtoji kalba yra ukrainiečių, 46,2 proc. – rusų.
Tuo tarpu Chersono srityje 73,2 proc. gyventojų nurodė ukrainiečių kalbą kaip gimtąją. Tik Donecke ir Luhanske dauguma gyventojų gimtąja kalba įvardijo rusų kalbą.
Tačiau rusų kalbos vartojimas nereiškia prorusiškų politinių pažiūrų, juolab noro gyventi Maskvos valdžioje. 2019 m. Ukrainos parlamento rinkimuose Rusijai palanki opozicinė partija „Opozicinė platforma – Už gyvybę“ užėmė pirmąją vietą tik Donecke ir Luhanske. Chersone prezidento Volodymyro Zelenskio partija „Liaudies tarnas“ laimėjo 49,71 proc. balsų, Zaporižioje – 48,39 proc.
Tariamas Ukrainos pajėgų apsupimas Kursko srityje – apstulbino net Kremlių
S. Witkoffas kalbėjo: „Yra sąlygos, kurių rusams reikės galutinėms paliauboms, nes galutinės paliaubos yra sudėtingos. Yra Kurskas, kur Ukrainos pajėgos yra apsuptos. Faktas. Ir rusai…“
„Kurskas yra Rusijos teritorijoje“, – tarė T. Carlsonas.
„Kurskas yra Rusijos teritorijoje. Rusai jį atsiėmė. Ir ten yra įstrigusių žmonių. Ir [prezidentas Trumpas] nenori, kad visi žūtų. Tai svarbi mūšio lauko sąlyga, kurią reikia spręsti. Tačiau ar tai yra pripažinta?“ – klausė S. Witkoffas.
Jis pakartojo keistą D. Trumpo teiginį, išsakytą per kovo 14 d. telefoninį pokalbį, kuriame jis ragino V. Putiną pasigailėti tariamai apsuptų Ukrainos karių Kursko srityje.
Šis pareiškimas apstulbino net Kremliui palankius karo korespondentus, kurie pačiame mūšio lauke nematė jokių apsupties įrodymų.
Kremliui palankus leidinys „Lenta“ paskelbė straipsnį, pavadinimu „Rusija neigia D. Trumpo teiginį apie plataus masto Ukrainos apsuptį Kursko srityje“, kuriame citavo promaskvietišką tinklaraštininką Vladimirą Romanovą, kuris rašė: „Kursko srityje nėra jokio Ukrainos karių apsupimo… Neįsivaizduoju, kodėl Trumpas tai sugalvojo.“
Nepriklausomas leidinys „Novaja Gazeta Europa“ taip pat citavo karo analitiką Janą Matvejevą, kuris teigė: „Jei propagandistai yra vietoje, vadinasi, kovos nevyksta ir frontas pajudėjo. Ukrainos pajėgos traukiasi iš Sudžos be mūšio, išsaugodamos personalą ir techniką.“
Chruščiovo teritorijų dovana Ukrainai
„Rusijoje vyrauja nuomonė, kad Ukraina yra netikra šalis, kad jie tiesiog suklijuoja šiuos regionus į tokią mozaiką. Ir tai, mano nuomone, yra pagrindinė šio karo priežastis – kad Rusija tuos penkis regionus laiko teisėtai priklausančiais nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ir apie tai niekas nenori kalbėti. Na, aš tai sakau garsiai. Kaip mes išspręsime šį reikalą, jei neišspręsime pagrindinio klausimo, kuris yra konflikto pagrindas?“ – aiškino S. Witkoffas.
Chruščiovas tarsi tiesiog padarė juo Ukrainos dalimi“, – pridūrė T. Carlsonas, į ką D. Trumpo pasiuntinys atsakė: „Teisingai.“
Čia S. Witkoffas ir T. Carlsonas pakartoja Kremliaus propagandą ir net ją pranoksta. V. Putinas ne kartą yra apibūdinęs Krymą kaip Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos Chruščiovo „dovaną“ Ukrainai – pavyzdžiui, 2024 m. rugsėjo 2 d., duodamas interviu laikraščiui „Onoodor“.
Tačiau net Rusijos pareigūnai neteigia, kad Donecką, Luhanską, Zaporižią ir Chersoną Ukrainai padovanojo N. Chruščiovas.
Šie regionai sovietinės Ukrainos dalimi buvo pripažinti XX a. 3 dešimtmečio pradžioje, kai N. Chruščiovas dar mokėsi dabartinėje Donecko srityje.
V. Putinas klaidingai teigė, kad Vladimiras Leninas sukūrė Ukrainą, ir gali būti, kad S. Witkoffas ir T. Carlsonas painioja, kurie sovietų lyderiai ką padarė – tai dar labiau pabrėžia, kad žmogus, kuriam pavesta derėtis dėl taikos, paviršutiniškai supranta regionų istoriją.
Tariamas Rusijos nesuinteresuotumas užgrobti daugiau Ukrainos žemių
„Kodėl jie norėtų užgrobti Ukrainą? Kokiu tikslu? Jiems nereikia pasisavinti Ukrainos. Tai būtų tas pats, kas okupuoti Gazos Ruožą. Kodėl izraeliečiai iš tikrųjų nori okupuoti Gazos Ruožą visam likusiam gyvenimui? Jie to nenori. Jie nori ten stabilumo – jie nenori su [ja] turėti reikalų. Rusai taip pat turi tai, ko nori. Jie gavo – jie susigrąžino šiuos penkis regionus. Jie turi Krymą ir gavo tai, ko nori. Tad kam jiems reikia daugiau?“ – teigė S. Witkoffas.
Tai atspindi vieną iš Rusijos keliamų paliaubų sąlygų: Ukrainos pasitraukimas iš teritorijų, į kurias pretenduoja Maskva – net ir iš tų, kurių Rusijos pajėgos nėra visiškai užėmusios.
Praktiškai Maskvos pozicija reiškia ne rimtą taikos pasiūlymą, o užslėptą atsisakymą dalyvauti derybose.
Kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, ji deklaravo kitokius tikslus: Ukrainos „demilitarizaciją ir denacifikaciją“ – iš esmės Ukrainos valstybės nuginklavimą ir išardymą.
Po to, kai Rusijos puolimas Kyjive žlugo ir karinės operacijos persikėlė į Rytų Ukrainą, Maskvos pareigūnai šių pirminių tikslų neatsisakė, ir jie toliau nuolat iškyla valstybės propagandistų retorikoje.
2024 m. gegužę vykusio forumo „Kokios pergalės mums reikia?“ dalyviai vėl kalbėjo apie Rusijos siekį „denacifikuoti ir demilitarizuoti“.
Per 2023 m. gruodžio mėn. spaudos konferenciją V. Putinas sakė: „Visas Juodosios jūros regionas pateko į Rusijos kontrolę dėl Rusijos ir Turkijos karų. Ką bendro su tuo turi Ukraina? Krymas ir visas Juodosios jūros regionas neturi visiškai nieko bendra su Ukraina. Odesa yra Rusijos miestas, paprasta ir aišku. Mes visi tai žinome. Visi tai gerai žino. Bet ne – jie sugalvojo visokių istorinių nesąmonių.“
Tai ta pati retorika, kurią Kremliaus pareigūnai naudojo siekdami pateisinti Donbaso aneksiją – ir ji aiškiai rodo tolesnes Maskvos teritorines ambicijas. Šiame kontekste S. Witkoffo teiginys, kad Rusija jau turi „tai, ko nori“, kelia didelių abejonių.
www.tv3.lt
