Respublikinė Šiaulių ligoninė neturi reanimobilio, kuriuo sunkios būklės vaikai būtų gabenami į tretinio lygio ligonines. Tėvai su nerimu stebi sparčiai blogėjančią vaiko sveikatą, tačiau priversti kelias valandas laukti reanimobilio iš Kauno. Pati ligoninė apie problemą Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) įspėjo dar prieš dvejus metus, tačiau iš ministerijos atsakymų aiškėja, kad pokyčių neplanuojama.
Antradienį socialiniuose tinkluose ėmė sklisti informacija apie trejų metų berniuką iš Šiaulių, kurį skubiai prireikė iš Respublikinės Šiaulių ligoninės pergabenti į Kauno klinikas. Problema ta, kad Šiaulių ligoninė reanimobilio neturi, tad teko laukti atvykstančios medikų brigados iš Kauno, tačiau dėl laukimo didėjo rimtų sveikatos komplikacijų tikimybė.
Socialiniuose tinkluose informacija pasidalijo pati berniuko mama Monika, siekdama apsaugoti ne tik savo, bet ir kitų Šiauliuose gyvenančių vaikų sveikatą. Jos nuomone, bent vienas vaikams tinkantis reanimobilis privalo būti pačioje Šiaulių ligoninėje.
Respublikinė Šiaulių ligoninė | E. Blažio / LRT nuotr.
Kelti problemą Moniką paragino šių metų kovo mėnesio įvykiai – moters sūnui skubiai prireikė vaikų neurochirurgo pagalbos, tačiau tokius specialistus turi tik Vilniaus Santaros ir Kauno klinikos.
„Mano vaikučiui nutrūko šuntas galvoje, aišku, vaiką Šiauliuose paguldė į reanimacijos skyrių, bet nutiko taip, kad reikėjo vaiką pervežti į Kauną. Šiauliai reanimobilio neturi, o, paskambinus Kaunui, jie pasakė, kad negali šiuo metu atvažiuoti. Mes gana ilgai laukėme kauniečių, kada jie atvyks. Nutiko taip, kad vaikas Kauno klinikas pasiekė gal po kokių penkių valandų. Tiksliai nepamenu, nes buvo daug streso, vaiko būklė sparčiai blogėjo. Laukiant Kauno komandos, mano vaikui šiauliečiai darė išorinį drenažą ir pasakė, kad vaikas gali likti daržove“, – naujienų portalui LRT.lt pasakojo moteris.
Monika teigia, kad į Šiaulių ligoninę jos sūnus buvo paguldytas apie 17 val. vakaro, o Kauno klinikas pasiekė maždaug apie vidurnaktį.
Trikampis: Kaunas–Šiauliai–Vilnius–Kaunas
Slaugytoja ligoninėje dirbanti Monika teigė, kad vaikų pervežimas iš Šiaulių ligoninės į didžiąsias šalies klinikas kartais tampa komplikuotas. Pavyzdžiui, jeigu prireikia vaiką skubiai reanimobiliu gabenti iš Šiaulių į Kauną – kviečiamas reanimobilis iš Kauno. Tačiau jeigu reikia vaiką skubiai pervežti į Vilniaus Santaros klinikas – vis tiek kviečiamas reanimobilis iš Kauno, nors, portalo LRT.lt žiniomis, Santaros klinikos reanimobilių turi.
Reanimobilis | Santaros klinikų nuotr.
„Pati dirbu slaugytoja ir mačiau tą apskritai didelę problemą. Vaikų reanimacijoje buvau, praktiką atlikinėjau. Pamenu, reikėjo vieną onkologine liga sergančią mergaitę pervežti į Vilnių. Kadangi mergaitė reanimacijoje gulėjo, jos paprastu automobiliu pervežti negalima, ją turi pervežti reanimobilis. Nutiko taip, kad buvo susiskambinta su Kaunu, atvyko Kaunas, paėmė tą mergaitę“, – pasakojo Monika.
Šią istoriją ji pamena todėl, kad pati situacija buvo labai jautri. Medikai neleido, kad kartu su mergaite reanimobiliu vyktų jos mama, o ši pati nevairuoja, tad iš paskos vykti automobiliu negalėjo. Vaiko vieno irgi palikti nenorėjo, nes mergaitė – sunki onkologinė pacientė ir labai jautri.
Tačiau ši istorija atskleidė absurdišką situaciją, kai pacientą pervežantis reanimobilis iš Kauno vyksta į Šiaulius, po to veža pacientą į Vilnių ir galiausiai vėl grįžta į Kauną.
Kauno reanimobiliu į Vilnių iš Šiaulių pervežami tik vaikai
Naujienų portalui LRT.lt Kauno klinikos šiuo klausimu pateikė atsakymus raštu. Kaip nurodoma atsakymuose, Kauno klinikos, kaip universitetinė ligoninė, atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant ir teikiant aukščiausio lygio pagalbą sunkiausios būklės pacientams visoje Lietuvoje. Reanimobilių komandos užtikrina, kad pagalba pacientą pasiektų laiku, o jų pervežimas būtų saugus ir kokybiškas.
Kauno klinikos turi tris reanimobilius: du skirtus suaugusiesiems ir vieną – vaikams. Per metus pervežama apie 400 suaugusiųjų iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Marijampolės ir Alytaus apskričių ligoninių, atsižvelgiant į paciento būklę ir reikalingo gydymo apimtį. Suaugusiųjų pacientų pervežimai vyksta laikantis regioninių, bendrosios ir specializuotos intensyviosios terapijos, klasterių organizavimo tvarkos Lietuvoje.
Vaikams Kauno klinikos teikia skubią konsultacinę pagalbą Kauno regionui priskirtose gydymo įstaigose – Marijampolės, Vilkaviškio, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Kėdainių, Kauno, Jonavos, Raseinių ir Šakių ligoninėse, taip pat ir Šiaulių regiono gydymo įstaigose. Konsultuojama telefonu arba vykstama į vietą, atliekamos būtinos diagnostinės ir gydymo procedūros, o prireikus pacientai pervežami į Kauno klinikas. Per metus tokių pervežimų įprastai būna apie 60.
Kauno klinikos | E. Blažio / LRT nuotr.
„Kauno klinikų reanimobiliais suaugusieji pacientai iš Šiaulių į Vilnių nepervežami. Itin retais atvejais tai taikoma vaikams, kai po širdies operacijų staiga pablogėja jų būklė ir prireikia specializuotos pagalbos, kurią tokiais atvejais gali suteikti tik Vilniaus medikai. Kadangi Šiaulių regionas teritoriniu principu priskirtas Kauno klinikoms, būtent jos užtikrina paciento pervežimą.
Skubios konsultacinės pagalbos vaikams organizavimo modelis taikomas jau daugiau nei 25 metus ir yra nuolat tobulinamas, bendradarbiaujant su gydytojais specialistais, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir kitų sveikatos politiką formuojančių institucijų atstovais“, – nurodoma Kauno klinikų pateiktuose atsakymuose.
Šiauliams būtinas reanimobilis, pritaikytas vaikams
Monikos sūnus į Kauno klinikas reanimobiliu gabentas irgi ne kartą, mat berniuko sveikatai pavojus buvo iškilęs ir šių metų sausį. Tiesa, tąkart medikų brigada iš Kauno reanimobiliu atvyko greičiau.
Šiandien Monikos sūnus yra sveikas, jo gydymas pavyko, o berniukas gegužės mėnesį atšventė trejų metų gimtadienį. Visgi Monikos nepaleido mintis, kad reanimobilių trūkumo problemą Šiaulių ligoninėje reikia skubiai spręsti.
Respublikinė Šiaulių ligoninė | E. Blažio / LRT nuotr.
„Praėjus laikui aš nusiraminau, tą gurkšnį, kaip sakoma, nurijau, ir viskas praėjo. Tačiau norėdama išsiaiškinti tą situaciją aš nusprendžiau kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Gi ne dėl mano čia vaiko, bet ateičiai, kad susirūpintų tais reanimobiliais, kad Šiauliuose bent viena brigada būtų vaikams pervežti. Ketvirtas pagal dydį miestas Lietuvoje ir neturim reanimobilio. Bet niekas iš ministerijos su manimi nesusisiekė, atsakymo iš ministerijos aš neturiu. Dėl to nutariau situaciją paviešinti“, – teigė moteris.
Ligoninė ministerijai skundėsi jau prieš dvejus metus
Dėl reanimobilių trūkumo LRT.lt kreipėsi į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas atsakymus pateikė raštu.
Direktoriaus tikinimu, šiuo metu Respublikinė Šiaulių ligoninė turi vieną suaugusiųjų reanimobilį, sukomplektuotą pagal šiuolaikinius reikalavimus, ir vieną budinčią reanimatologų brigadą. Ši reanimatologų brigada lydi suaugusius pacientus iš Šiaulių ligoninės į tretinio lygios gydymo įstaigas, perveža kitų regione esančių ligoninių pacientus į Respublikinę Šiaulių ligoninę ar į kitas gydymo įstaigas.
„Situacija dėl pacientų pervežimo tarp gydymo įstaigų reanimacijų pasikeitė 2023 metais, Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus įsakymą „Dėl Skubios konsultacinės pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos Skubios konsultacinės pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo nuostatos numato, kad Šiaulių apskrities gyventojams vaikų intensyviosios terapijos gydytojo ir slaugytojo skubią konsultacinę pagalbą bei neurochirurgijos specializuotą skubią pagalbą organizuoja ir teikia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir tam skiriamos paros posto išlaikymui numatytos lėšos“, – nurodo ligoninės direktorius.
Anot jo, Respublikinė Šiaulių ligoninė dar tais pačiais 2023 m. raštu kreipėsi į SAM ir išsakė nuogąstavimus.
RŠL generalinis direktorius Mindaugas Pauliukas. | G. Šiupario / LRT nuotr.
„Visiškai panaikinama vaikų intensyviosios terapijos gydytojo ir slaugytojo skubios konsultacinės pagalbos brigada, nors Respublikinė Šiaulių ligoninė atlieka konsultacijų ir įvykdo pervežimų beveik tiek pat kiek ir Vilniaus Santaros ar LSMU Kauno klinikos.
Taip yra todėl, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga regione, teikianti visą parą skubias ir planines pediatrijos paslaugas. Uždarius aplinkinių rajonų ligoninių vaikų ligų skyrius bei sumažėjus pediatrų, dirbančių ambulatorinėje grandyje, sergančių vaikų srautai ligoninės Vaikų skubiosios medicinos pagalbos skyriuje per kelerius metus yra pastebimai išaugę.
Net ir patvirtinus sveikatos apsaugos ministro įsakymą, Respublikinė Šiaulių ligoninė dar beveik vienerius metus savo lėšomis išlaikė vaikų intensyviosios terapijos gydytojo ir slaugytojo skubios konsultacinės pagalbos brigadą ir darė viską, kad nenukentėtų Šiaulių apskrities mažieji pacientai“, – teigia ligoninės direktorius M. Pauliukas.
Bėda ir su vaikų neurochirurgais
Šiaulių ligoninės direktorius tikina, kad problemų kyla ne tik dėl to, kad ligoninėje nėra vaikams pervežti skirto reanimobilio, bet ir dėl pakeistos SAM tvarkos, apimančios neurochirurgų darbą.
Anot direktoriaus, gydytojo neurochirurgo diplomas bei licencija suteikia teisę specialistui gydyti ir vaikus, ir suaugusiuosius. Ligoninės Neurochirurgijos skyriuje skirtingais darbo krūviais dirba 7 gydytojai neurochirurgai, konsultuojantys bei gydantys ir suaugusiuosius, ir vaikus, tačiau ministerijos sprendimu Šiaulių apskrities gydymo įstaigose besigydančių pacientų Šiaulių ligoninėje dirbantys neurochirurgai jau nebegalės konsultuoti.
Respublikinė Šiaulių ligoninė | E. Blažio / LRT nuotr.
„Dėl neurochirurgijos ligoninė taip pat teikė savo pastebėjimus teisės aktui. Norime atkreipti dėmesį, kad neurochirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos paslaugos yra teikiamos Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir pacientai pristatomi ir gydomi iš visos Šiaulių apskrities, tačiau dėl kažkokių priežasčių Šiaulių apskrities gydymo įstaigose besigydančių pacientų mūsų ligoninė jau nebegalės konsultuoti“, – raštą, skirtą ministerijai, citavo ligoninės direktorius.
Kartu jis pridūrė, kad ligoninė minėtame rašte buvo pažymėjusi, kad „nutraukus neurochirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos (SSKP) bei vaikų intensyviosios terapijos gydytojo ir slaugytojo (SKP) paslaugų teikimą, kris gydytojų specialistų motyvacija dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, todėl kyla reali grėsmė nutrūkti visų šių specialistų teikiamų paslaugų prieinamumui Šiaulių apskrityje“.
M. Pauliukas tikino, kad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog Respublikinės Šiaulių ligoninės išsakyti nuogąstavimai dėl vaikų intensyviosios terapijos gydytojo ir slaugytojo skubios konsultacinės pagalbos bei neurochirurgijos specializuotos pagalbos paslaugų prieinamumo Šiaulių regione buvo pagrįsti.
„Pacientų kreipimaisi ir kylantys klausimai dėl šių paslaugų organizavimo patvirtina, jog tai yra svarbus klausimas, kurį tikslinga spręsti, siekiant užtikrinti savalaikę, kokybišką ir pacientų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūrą regione“, – komentavo Šiaulių ligoninės direktorius M. Pauliukas.
Ministerija: „tokių paslaugų poreikis nėra didelis“
Su reanimobilių problema susiduria ne tik Respublikinė Šiaulių ligoninė, bet ir kitos didžiosios šalies gydymo įstaigos. Dar 2024 m. rugsėjį LRT.lt rašė apie atvejį Klaipėdoje, kai iš Klaipėdos vaikų ligoninės vaikai taip pat yra vežami į Vilniaus Santaros bei Kauno klinikas. Tuo metu, ligoninės duomenimis, per 8 mėnesius pervežti 78 pacientai.
Klaipėdos vaikų ligoninė | R. Rumšienės / LRT nuotr.
Dar didesnė problema, kad Klaipėdos vaikų ligoninė neturi kūdikiams tinkamo reanimobilio, tad net ir esant kritinėms būklėms reikia laukti kelias valandas, kol už kelių šimtų kilometrų esantis reanimobilis atvyksta iš Kauno ar Vilniaus ir gabena pacientą atgal į Kauną arba Vilnių.
Paradoksali situacija, nes tokiu atveju tėvai viešuoju tarpmiestiniu transportu greičiau pasiekia gydymo įstaigą, nei vaiką atgabena reanimobilis.
Tąkart SAM situaciją vadino normalia. Raštu pateiktame komentare nurodyta: „Lietuvos gydymo įstaigos veikia kaip tinklas, ir pacientų transportavimas iš vienos įstaigos į kitą, siekiant užtikrinti kokybiškas ir savalaikes paslaugas, yra įprasta praktika.“
Šįkart, dėl Šiaulių atvejo pateikus klausimus raštu, SAM viceministrė Laimutė Vaidelienė portalui LRT.lt atsakė, kad ministerija supranta šeimos narių rūpestį staigiai pablogėjus mažamečio paciento sveikatai ir vertina medikų pastangas padėti Šiauliuose sunkiai susirgusiam berniukui.
„Visais atvejais, kai atsiranda pavojus gyvybei arba kai delsimas gresia sunkiomis komplikacijomis, skubi pagalba turi būti atliekama vietoje ir nedelsiant. Tai buvo padaryta ir jūsų minimu atveju. Tokios būklės vaikas, kokios jis buvo pristatytas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, negalėjo būti transportuojamas, todėl ligoninės neurochirurgai vietoje ir laiku suteikė kvalifikuotą pagalbą. Tik stabilizavus paciento būklę ir pašalinus pavojų, vaikas tolesniam gydymui buvo pervežtas į aukštesnio lygio neurochirurgijos stacionarą – Kauno klinikas“, – komentavo L. Vaidelienė.
Laimutė Vaidelienė | SAM nuotr.
Anot viceministrės, skubioji konsultacinė pagalba visoje šalyje organizuojama atsižvelgiant į jos specifiką ir poreikį, siekiant maksimalaus efektyvumo ir kokybės.
Pasak jos, skubiąją konsultacinę pagalbą gali teikti tik labai aukšto lygio specialistai, kurie turi dirbti keliomis pamainomis, kad paslaugos būtų užtikrinamos bet kuriuo paros metu.
„Tačiau tokių paslaugų poreikis nėra didelis, pvz., Kauno klinikų vaikų intensyviosios terapijos gydytojas ir slaugytojas per 2024 metus 65 kartus vyko į kitas gydymo įstaigas teikti skubiosios konsultacinės pagalbos, iš jų 24 kartus – į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Kitaip tariant, ligoninės pacientams tokių paslaugų prireikdavo kartą per dvi savaites ar net rečiau.
Atsižvelgiant į šią specifiką, skubi konsultacinė pagalba vaikams yra sukoncentruota trijose didžiausiose šalies ligoninėse, kurios teikia paslaugas savo regionams. Taip užtikrinama, kad aukščiausios kokybės paslaugos būtų prieinamos visiems šalies gyventojams“, – teigė L. Vaidelienė.
Viceministrė taip pat informavo, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė teikia stacionarines vaikų neurochirurgijos paslaugas, taip pat vykdo Vaikų traumų centro funkcijas, teikia antrinio ir tretinio lygio stacionarines vaikų reanimacijos bei intensyviosios terapijos paslaugas.
„Esant sudėtingoms vaikų sveikatos situacijoms, gali būti teikiama skubi konsultacinė pagalba konsultuojant telefonu arba pervežant pacientus. Tačiau dar kartą atkreipiame dėmesį, kad esant ūmioms būklėms, kai pacientui iškyla rimtų komplikacijų arba mirties pavojus, pagalba visuomet yra teikiama vietoje ir nedelsiant“, – teigė L. Vaidelienė.
