Operos solistė Lauryna Bendžiūnaitė laukiama ir geidžiama didžiausiose Europos scenose, profesoriauti ją kviečia Rytų Azijos šalys. Muzikos pasaulį ji pažįsta ir vertina, tačiau, pasak pašnekovės, didžioji laimė slypi namuose su šeima. „Mano rytas prasideda nuo 13 kilogramų kritimo ant manęs. Bučiuoja, o paskui: mama, blynų!“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Stilius“ pasakoja sopranas.
Solistė jaučiasi dėkinga už mylimą ir mylintį vyrą, nuostabius vaikus, dėmesingą šeimą. Pasak pašnekovės, jos mama prieš kiekvieną pasirodymą scenoje siaubingai išgyvena ir nervinasi.
„Ji jaudinasi dėl manęs, labai bijo. Ji bijo, kad aš nukrisiu nuo scenos, o paskui iš tikrųjų vieną kartą buvau nuslydus. Jai buvo toks siaubas: garantuoju, kad sulaužytomis kojomis antroje dalyje sėdėsi“, – juokiasi Lauryna.
Motiniškas instinktas Laurynai irgi nesvetimas – jau dabar ji bando įsivaizduoti situacijas, kai sūnų ir dukrą teks paleisti į pasaulį.
„Suprantu, kad reikia mokytis paleisti nagus. Aš tiesiog negaliu. Jeigu su mažąja man dar paprasčiau, tai ant Konstantino, jei galėčiau, uždėčiau stiklinį gaubtą ir niekur neleisčiau, kad šalia sėdėtų“, – sako ji.
Nelaimė kardinaliai pakeitė gyvenimo planus
Beveik prieš 7 metus vos pusantrų metukų Laurynos sūnus Konstantinas apsiplikė sprogusio arbatinio vandeniu nuo kaktos iki bambos. Nors arbatinis buvo su specialia apsauga vaikams – nelaimės neišvengta. Šeima išgyveno sunkiausius savo gyvenimo metus.
Baisiausia, kai atiduodi vaiką į operacinę ir jis iš paskutiniųjų, jau primigdytas, griebia už rankos ir maldauja nevežti ir nedaryti to.
„Kai jam pasidarė geriau, mane ištiko pirmas anafilaksinis šokas. Nudegimas yra visam gyvenimui. Jeigu randas yra didelis, daktarai tampa šeimos dalimi. Niekam to nelinkėčiau. Draugaukime su daktarais, bet ne palatoje. Deja, iki kol sūnus augs, mes nuolat turėsime ten lankytis. Ateityje laukia naujos operacijas, dabar laukiame operacijų kas 6 mėnesius, ir reikia tai pereiti.
Kadangi jam greitai bus 8 metai, jis labai daug supranta. Baisiausia, kai atiduodi vaiką į operacinę ir jis iš paskutiniųjų, jau primigdytas, griebia už rankos ir maldauja nevežti ir nedaryti to. Atsibudimas po operacijos yra siaubas tėvams, vaikui. Tai yra trauma mūsų šeimai“, – skaudžiais išgyvenimais dalijasi moteris.
Teko išmokti iš naujo kurti santykius
Pasak operos solistės, po šio įvykio teko iš naujo išmokti kurti santykius. Ilga ir skausminga kova už vaiko gyvybę ir sveikatą porą pakeitė. Lauryna sako, kad santuoka, buvusi iki Konstantino nudegimo, pasibaigė tą pačią akimirką. Tik susitelki į vaiką ir pamiršti viską, nes neturi jėgų apkabinti savo mylimo žmogaus, liūdnai prisimena solistė.
„Mes tada susikabinome. Aš jo nepaleidau ir jis manęs nepaleido, mes keitėme vienas kitą. Tie metai yra kaip per miglą. Aš prisimenu dalykus, kurių jis neprisimena. Niekas kitas yra nebesvarbu, todėl, kad atsikeli tam, kad darytum viską, jog vaikui būtų gerai. Dar tu neturi teisės, kad jis matytų tavo ašaras ar tavo reakcijas į tai, kaip jis atrodo ar kas jam yra“, – atvirai pasakoja Lauryna.
Mes tada susikabinome. Aš jo nepaleidau ir jis manęs nepaleido, mes keitėme vienas kitą.
Šiandien Konstantinas niekuo nesiskiria nuo bendraamžių. Kovos menais besidomintis vaikas lanko mokyklą, puikiai kalba vokiškai. Šeima daug metų gyveno Vokietijoje, kai Lauryna dainavo Štutgarto operoje. Laimės jausmą dainininkė vertina kaip niekada.
„Laiminga, kai vaikai paišo, įsitraukia. Kai Konstantinas tik iš lovos išlipęs ir pasiėmęs smuiką neteisingai, bet vis tiek groja. Kai žiūri į savo mylimą žmogų ir galvoji: štai mes 28 metus kartu ir dar kažką naujo tavyje pamačiau. Kai dainuoji kūrinį, kuris yra naujas, be proto sudėtingas, (…) kai tau skambina ir sako, kad nežino, kas dar gali tai padainuoti. Tai yra begalinis džiaugsmas, didžiavimasis savimi, kurio taip pritrūksta“, – gyvenimo džiaugsmais dalijasi pašnekovė.
Į Lietuvą atvežė „Žaibo operas“ vaikams
Lauryna dažnai vieši Lietuvoje. Čia ji ne tik lanko gimines, koncertuoja, bet ir inicijuoja edukacinius projektus. Vienas tokių – vaikų „Žaibo operos“, kurios praėjusią vasarą skambėjo jos gimtojoje Neringoje.
„Mes į Lietuvą atvežėme „Mahogany operos“ produktą – snappy operas. Tai yra dešimties minučių trumputės operos vaikams, kuriose telpa viskas, kas telpa plačiąja prasme operos žanre. Šios operos ypatingos tuo, kad yra be solisto. Kiekvienas personažas yra reprezentuojamas grupės žmonių. Mes orientuojamės į pradines klases. Tai reiškia, kad visi gali būti drąsūs, nėra šanso padaryti klaidą, grupėje jie visi yra svarbūs“, – aiškina ji.
Lauryna pastebi, kad tai nėra būdas tapti solistu ar sieti savo ateitį su muzika. Pasak jos, operos padeda augti, drąsėti, į sunkumus pažvelgti kūrybiškai. Solistė pripažįsta, kad tokia programa būtų galėjusi keisti ir jos pačios gyvenimo pasirinkimus.
„Kūrybiški žmonės daro drąsius sprendimus ir mums visiems jų labai reikės. Tą reikia ugdyti nuo pat mažumės, kad jie būtų drąsūs ir galėtų praktikuotis drąsą saugioje vietoje. Aš esu įsitikinusi, kad jei vaikas būčiau galėjusi dalyvauti tokiame projekte, tai būtų sutaupę 15 metų ieškojimų. Viskas, ką patiriame gyvenime, yra dalis istorijos, tos išmokstamos pamokos, ta stiprybė, kurią gali naudoti bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje“, – tikina operos solistė.
