Jei jūsų kieme stovi šulinys – turėtumėte suklusti. Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) įspėja: net apie 70 proc. mūsų šalies šulinių gali būti užteršti nitratais ir nitritais – sveikatai pavojingomis medžiagomis, kurios į vandenį patenka dėl netinkamos aplinkos aplink šulinį ar neatsakingos ūkinės veiklos.
Pasak LGT Laboratorijos vedėjos Miglės Jankovskos, dauguma šulinių Lietuvoje vis dar įrengti sovietmečiu, kai nebuvo laikomasi saugaus atstumo nuo ūkinių pastatų, mėšlidžių ar tręšiamų laukų. Visa tai lemia, kad paviršinės ir požeminės taršos medžiagos per gruntą patenka į vandenį, kuriuo dažnai ne tik plauname rankas, bet ir girdome vaikus.
„Šuliniai dažnai iškasti vos keliolikos metrų atstumu nuo potencialių taršos šaltinių. Trąšoms naudojami nitratai ir nitritai gali lengvai susigerti į gruntą ir užteršti geriamąjį vandenį,“ – pabrėžia M. Jankovska.
Gyvulių girdymas, skalbimas – griežtai nepatartini
Šulinys – tai paprastai vertikali duobė, išgręžta ar iškasta pirmajame vandeningame žemės sluoksnyje, sutvirtinta betoniniais žiedais ir uždengta. Tačiau net ir tinkamai įrengtas šulinys nebus saugus, jei aplink jį bus vykdoma taršą galinti sukelti veikla.
LGT primena: 20 metrų spinduliu aplink šulinį griežtai nerekomenduojama plauti automobilių, girdyti gyvulių, skalbti ar pilti buitinės chemijos likučius – net ir skalbimo miltelių fosfatai gali daryti ilgalaikę žalą.
Net jei šulinys atrodo tvarkingas, pavojus gali slypėti ten, kur jo nematyti. Tarša nebūtinai pakeičia vandens skonį, spalvą ar kvapą – kai kurios pavojingos medžiagos yra visiškai nejuntamos. Todėl specialistai ragina bent kartą per metus išsitirti šulinio vandenį, idealiausia – pavasarį arba rudenį.
„Vandens kokybė keičiasi priklausomai nuo sezono. Pavasarį dažnai padaugėja cheminių junginių, o sulfatai kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Biržuose ar Pasvalyje, netgi suteikia vandeniui kartoką skonį“, – aiškina LGT atstovė.
Ką tirti ir kur kreiptis?
Lietuvos geologijos tarnyboje galima atlikti tiek išsamią cheminę analizę, tiek atskirų elementų tyrimus. Tarp dažniausiai tiriamų medžiagų:
- nitratai, nitritai, amonis, geležis, pH, elektros laidumas;
- sulfatų, magnio kiekis;
- pavieniai tyrimai: fosfatai, fosforas, geležis ir kt.
Pastebėjus, kad vanduo pakito – atsirado neįprastas skonis, spalva ar kvapas, ar pakito vandens lygis – rekomenduojama nelaukti ir atlikti papildomus tyrimus.
Dėl konsultacijų galima kreiptis el. paštu: info@lgt.lt arba telefonu: +370 670 73333.
